Plačiau su priemonėmis susipažinti galite čia ir čia.
Ar pristatytas priemonių planas dar gali būti pildomas, kaip bus siekiama skatinti kultūros vartojimą po karantino ir ar buvo susitarta su savivaldybėmis, kurios kultūros darbuotojams skyrė pravaikštas? Į šiuos klausimus interviu 15min atsako kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas.
– Ar šiuo metu pristatytas priemonių planas karantino pasekmėms kultūros sektoriuje mažinti yra jau galutinis?
– Vakar priemonių planas buvo papildytas lėšomis, skirtomis Vyriausybės – 5 mln. eurų, nukreipiamais Lietuvos kultūros tarybai ir Lietuvos kino centrui vykdyti papildomas priemones.
Tačiau priemonės kultūros sektoriui yra pradėtos įgyvendinti nuo karantino pradžios. Pirmiausia startavo meno kūrėjų socialinės apsaugos programa, kuriai buvo skirti papildomi 2 mln. eurų. Tuomet pradėjome specialią individualių stipendijų programą menininkams Lietuvos kultūros taryboje. Autorių teisių ir gretutinių teisių programos specialus kvietimas panaudoti lėšas, paremiant autorinių teisių pajamas praradusius autorius ir atlikėjus – tai jau netrukus turėtų būti įgyvendinama.
Dabar pradedamos dvi papildomos svarbios priemonės kultūros įstaigoms ir organizacijoms. Taigi, planą pildome nuolat, kalbėdamiesi su kultūros sektoriumi ir žiūrėdami, kur yra didžiausios problemos, ieškodami tikslingiausių, efektyviausių priemonių. Toliau numatome ieškoti būdų, finansinių galimybių pagelbėti kultūros sektoriui.
– Vadinasi, gali būti, kad planas dar bus pildomas, jei, pavyzdžiui, karantinas būtų dar pratęstas?
– Taip, dėl tam tikrų ateities planų taip pat kalbamės su kultūros sektoriumi. Gali būti, kad šį planą toliau pildysime.
Gali būti, kad šį planą toliau pildysime.
– Rengiant priemonių planą vyko diskusijos darbo grupėje. Ar buvo įvertinta, koks šiuo metu yra dėl karantino jau patirtas realus kultūros sektoriaus finansinis nuostolis? Arba koks nuostolis kol kas yra prognozuojamas?
– Situacija yra besikeičianti. Be abejo, nuostolis priklausys nuo to, kiek ilgai tęsis karantinas ir kultūros įstaigų veiklos ribojimas. Galutinių skaičių pasakyti negalime, turime tik preliminarius skaičius iš mūsų biudžetinių ir nevalstybinių kultūros įstaigų.
Labai norėtųsi, kad galėtume kuo greičiau sugrįžti prie normalios kultūros įstaigų veiklos. Ir kad tie nuostoliai būtų kuo mažesni.
Be to, nuolat palaikome ryšį su nevalstybiniu sektoriumi, su kūrybinių industrijų sektoriaus atstovais. Jiems jau yra skiriamos lėšos ir iš bendrojo ekonomikos skatinimo plano – skatinant užimtumą lėšas praradusių savarankiškai dirbančių gyventojų, taip pat ir kultūros sektoriuje veikiančių.
– Vakar buvo pristatyta, kad 2 mln. eurų bus skirti kino sektoriui, tarp jų ir lėšos dėl karantino patirtiems nuostoliams kompensuoti. Kas ir nuo kada galės pretenduoti į šias lėšas?
– Tikimės pradėti papildomas priemones kuo greičiau. Lietuvos kultūros taryboje tikimės jau balandžio mėnesį pradėti specialią programą.
Lietuvos kino centre yra suplanuota, kad lėšos būtų skirtos paremti šiuo metu vykdomus kino projektus, kurie netenka dalies paramos, ypač iš privačių įmonių, kad tie projektai galėtų būti toliau tęsiami ir užbaigti. Taip pat lėšos bus skirtos naujų kino projektų kūrimui, paramai kino teatrams, kino platinimui, kino sklaidai. Taip pat – individualiems kino kūrėjams, specialių stipendijų pavidalu. Tikėkimės, kad lėšos Kino centrą pasieks balandžio mėnesį. Be abejo, ministerija tikrai sieks, kad kuo greičiau ši priemonė startuotų.
– Turbūt svarbu kalbėti ne tik apie dabartinę situaciją, bet ir apie laiką po karantino. Ar ir kiti kultūros sektoriai gali tikėtis finansinės paramos, padedančios atsigauti po karantino, iniciatyvų, kurios po karantino paskatintų aktyviau vartoti kultūrinę produkciją?
– Pirmiausia mes turime įvertinti situaciją, kuriems sektoriams reikia tolimesnės paramos. Dabar identifikavome nevalstybinio sektoriaus problemas, kultūrinių kūrybinių industrijų situaciją, kino sektoriaus situaciją ir, aišku, poreikį skaitmeninėms kultūros paslaugoms.
Panašiai lėšas nukreipia ir kitos Europos Sąjungos valstybės. Vakar dalyvavau Europos kultūros ministrų nuotolinėje taryboje. Ir tikrai buvo galima patvirtinti, kad dauguma valstybių nukreipia dabar neatidėliotinas pagalbos priemones būtent tokiomis kryptimis: individualiems kūrėjams, praradusiems pajamas, kultūros skaitmeninimui skatinti ir kino sektoriui.
Pirmiausia mes turime įvertinti situaciją, kuriems sektoriams reikia tolimesnės paramos.
Biudžetinės įstaigos, teatrai, koncertinės įstaigos, muziejai šiuo metu vertina savo nuostolius. Juos analizuosime ir ieškosime rezervų, kaip šioms įstaigoms padėti išgyventi. Kalbamės ir su savivaldybių kultūros įstaigomis.
– Ar Kultūros ministerija mato būdų, kaip padėti žiniasklaidos sektoriui?
– Šiuo metu paramos žiniasklaidai priemonės yra derinamos Vyriausybėje, kartu su žiniasklaidos sektoriaus atstovais. Ir mes laukiame žinių dėl šių priemonių, kurios jau turėtų būti suderėtos ir paskelbtos Vyriausybės lygiu.
– Praėjusią savaitę ne kartą kalbėjote apie savivaldybes, kurios taiko masines prastovas kultūros darbuotojams. Teigėte, kad ir pats asmeniškai kalbėjotės su kai kurių miestų merais. Kokie tie miestai?
– Reagavome į situacijas Jurbarke, Kaune, Telšiuose ir kai kur kitur. Šiuo metu tos savivaldybės, su kuriomis ministerija tiesiogiai kontaktavo, savo sprendimus pakoregavo. Tai ir Jurbarko savivaldybė, ir Kauno miesto savivaldybė. Kai kurioms tiesiog pateikėme paaiškinimus, kaip derėtų elgtis.
Šiuo metu atrodo, kad savivaldybės ėmėsi vykdyti Vyriausybės nutarimą dėl darbo kultūros ir kitose biudžetinėse įstaigose organizavimo. Bet, aišku, mes situaciją sekame toliau. Tikrai sieksime, kad Vyriausybės nutarimų pažeidinėjimų savivaldybėse nebūtų.
Reagavome į situacijas Jurbarke, Kaune, Telšiuose ir kai kur kitur. Šiuo metu tos savivaldybės, su kuriomis ministerija tiesiogiai kontaktavo, savo sprendimus pakoregavo.
– Prieš kelias savaites buvo suformuotas koronaviruso sukeltos situacijos valdymo komitetas. Jį sudaro nemaža dalis ministrų kabineto narių, tačiau jūs į komiteto sudėtį įtrauktas nebuvote. Kaip tai vertinate?
– Aš dalyvauju šito komiteto darbe pagal poreikį. Tuomet, kai yra svarstomi klausimai, susiję su kultūros sektoriaus problemomis.
– Tačiau pats neįtraukimo į komiteto sudėtį faktas jūsų nenustebino, turint omenyje, kad kultūros sektorius smarkiai nukenčia nuo koronaviruso pandemijos? Nekėlėte šio klausimo?
– Komitetas pirmiausia skirtas kovai su tiesiogine sukelta situacija. Kitos sritys dalyvauja pagal poreikį. Po svarstymų šiame komitete šią savaitę mes ir gavome pritarimą nemažam papildomam finansavimui kultūros sektoriui.
– Ar dėl karantino yra svarbių suplanuotų darbų ministerijoje, kurie sustojo arba turėjo būti atidėti?
– Dauguma ministerijos darbuotojų dirba nuotoliniu būdu. Visi darbai, kurie yra ministerijos darbo programoje, yra vykdomi. Tiesiog komunikavimo būdas yra pasikeitęs: vyksta nuotoliniai posėdžiai ir kt. Mūsų administracinio darbo visos pagrindinės funkcijos yra vykdomos. Ministerijos aparatas veikia gana įprastu režimu – kol kas nematyti, kad kiltų didesnių problemų organizuojant darbą.
– Ar turint omeny susidariusią situaciją, nėra planų perskirstyti kažkuriuos jau įgyvendintus kultūros asignavimus?
– Mes vertiname tuos rezervus, kuriuos ministerija galėtų numatyti, padedant kultūros įstaigoms išeiti iš susidariusios nelengvos finansinės situacijos. Sakykime, akivaizdu, kad šiuo metu neįmanoma vykdyti tarptautinių bendradarbiavimo programų. Iš tų lėšų, kurios galėjo būti skirtos tarptautiniams renginiams, komandiruotėms finansuoti, susidaro rezervai, kurie bus panaudoti tam, kad pagelbėtumėm kultūros įstaigoms.
– Ilgalaikėje perspektyvoje, dėl koronaviruso pandemijos kenčiant šalies ekonomikai, ar, jūsų manymu, gali smarkiai nukentėti kultūros finansavimas?
– Optimistinis scenarijus būtų toks, kad mums pavyks suvaldyti pandemiją, visiems gyventojams elgiantis atsakingai, per artimiausius mėnesius, galbūt savaites. Ir tuomet tie nuostoliai ar padariniai bus tokie, kuriuos bus įmanoma įveikti be didesnių praradimų. Kol kas matyti, kad Vyriausybės priemonės, taikomos pandemijai suvaldyti, iš tikrųjų veikia. Jei taip bus ir toliau, aš vilčiausi, kad mes sugebėsime paskatinti efektyviai kultūros sektoriaus atsigavimą.
Be abejo, prognozuoti labai sunku, kokia situacija bus toliau – kaip pavyks įveikti pandemiją Lietuvoje, kaip pavyks ją įveikti Europoje ir kokie bus bendri ekonominiai padariniai. Bet prieš Velykas labai norisi viltis ir visiems mums linkėti optimistinio scenarijaus.
