S.Kairys BNS patikino, kad ministerija neketina imtis cenzūros ir norėtų, kad atlikėjus atidžiau rinktųsi pačios įstaigos.
„Iš principo, norėtųsi pakalbėti apie požiūrius, apie įmanomus prevencinius veiksmus, rizikų valdymą.Tikrai nesinorėtų grįžti į anuos laikus, kai ministerija reguliuodavo repertuarą ir atlikėjų pasirinkimą. Įstaigos yra savarankiškos, bet tam savarankiškumui reikia ir pareigos suvokimo tiek kalbant apie atlikėjų pasirinkimą, tiek apie rizikas, tiek jau po to – apie iš to kylančias komunikacines krizes“, – sakė jis.
Pasak ministro, vienas iš kriterijų galėtų būti atlikėjų koncertavimas Rusijos palaikomų separatistų užimtose Ukrainos teritorijose, tačiau turėtų būti vertinami, ir, pavyzdžiui, kaltinimai dėl nederamo seksualinio elgesio, kokie buvo pateikti belgų režisieriui Janui Fabre'ui, planavusiam spalį premjerą Lietuvos nacionaliniame dramos teatre (LNDT) – teatras spektaklį atšaukė.
„Yra ir daugiau klausimų, yra tas pats metoo, yra daugiau įvairių pasisakymų – turime suprasti, kokios rizikos. Kartais užtektų nuoširdaus atsiprašymo, o ne likti visiems įsikibus savo nuomonės“, – kalbėjo S.Kairys.
Ukrainos kariuomenė su prorusiškais separatistais rytinėse Donecko ir Luhansko srityse kovoja nuo 2014 metų. Konfliktas kilo po tų metų kovą Rusijos įvykdytos Krymo pusiasalio aneksijos ir jau pareikalavo per 13 tūkst. gyvybių.
Šių metų gegužę Seimas priėmė Užsieniečių teisinės padėties įstatymo pataisas, kad į Lietuvoje nepageidaujamų asmenų sąrašą įrašomi tie, kas viešai reiškė paramą užsienio valstybės vykdomai agresyviai ir tarptautinę teisę pažeidžiančiai politikai.
Ši pataisa parengta, kai paaiškėjo, kad Kultūros taryba skyrė subsidijų už neįvykusius ar perkeltus kultūros renginius bendrovėms, planavusioms Rusijos atlikėjų Filipo Kirkorovo ir Michailo Šufutinskio koncertus.
Sausio 19 dieną Migracijos departamentas Užsienio reikalų ministerijos prašymu įtraukė Rusijos atlikėją F.Kirkorovą į nepageidaujamų asmenų sąrašą Lietuvoje už Krymo okupacijos pateisinimą.