„Džiaugiuosi šiuo susitikimu, nes koncertinės įstaigos puikiai suvokia esamą situaciją, iš kitos pusės, jos patiria spaudimą iš nedraugiškų šalių. Reikia įvertinti, kad pradedant mokyklomis ir baigiant tarptautinio bendradarbiavimo formatais, nedraugiškos valstybės per minkštąsias galias bando rasti būdų kaip su mumis draugauti“, – teigė S.Kairys.
Tačiau jis pažymėjo, kad principinė nuostata ir sutarimas yra tas, kad mūsų šalis turi judėti ne cenzūros keliu formuojant didžiulius sąrašus nepageidaujamų asmenų, kurie negalėtų atvykti koncertuoti į Lietuvą, bet suteikiant daugiau pasitikėjimo ir galios pačioms valstybinės įstaigoms atpažinti ir prevenciškai užkirsti kelią tokiems galimiems įvykiams ateityje.
Pradedant mokyklomis ir baigiant tarptautinio bendradarbiavimo formatais, nedraugiškos valstybės per minkštąsias galias bando rasti būdų kaip su mumis draugauti.
Pačios įstaigos tvirtina, jog jau nuo 2015-ųjų, Rusijos agresijos Ukrainoje pradžios, nuolat vykdo griežtą atlikėjų atranką, kai kuriais atvejais konsultuojamasi ir su Valstybės saugumo departamentu.
„Mes klausėme, ar galime išvengti tokių dalykų, kad ministerija kištųsi į repertuarą, į atlikėjo parinkimą, ar visgi suvokiame, kad kalbame su nacionalinėmis valstybinėmis įstaigomis, ir jos suvokia savo misiją, turi kompetencijas ir gebėjimus, o jeigu jų neturi – mes pasiruošę padėti. Atsakymas buvo, kad įstaigos tikrai mato puikiai situaciją, pasidalino pavyzdžiais iš savo veiklos, kaip yra viliojami į tam tikrus spąstus ir panašiai ir visgi geba iš jų ištrūkti“, – BNS antradienį, po susitikimo su nacionalinėmis koncertinėmis įstaigomis, sakė S. Kairys.
Pasak ministro, „Yra meno tarybos, dirbančios su repertuarais ir koncertiniais planais, yra tų priemonių, svarbu kalbėtis ir vienodai suprasti. Menas ir politika tikrai turi bendrumų, todėl reikia įvertinti begalę dalykų. Juolab, kad kontekstas yra žymiai platesnis. Juk kalbame ne tik apie minkštąją galią, informacinį karą, tačiau ir vakar nuskambėjusį metoo skandalą ar antisemitizmą, homofobiją – yra krūva temų šiuolaikiniame pasaulyje, kuriose mūsų įstaigų vadovai turi orientuotis ir stengtis neįsivelti į komunikacines krizes, kurias vėliau turi komentuoti bei vertinti ministrai ar politikai. Maksimaliai visos problemos turi būti sprendžiamos įgalinant mūsų įstaigas“, – teigė S.Kairys.
Maksimaliai visos problemos turi būti sprendžiamos įgalinant mūsų įstaigas.
Spaudos konferencijoje žurnalistams jis tvirtino, kad ir šiuo metu egzistuoja Lietuvoje nepageidaujamų asmenų sąrašas, tad atskirų raštiškų gairių įstaigoms, kokius asmenis įleisti, nebus teikiama – dėmesys bus skiriamas galimybei konsultuotis tiek su ministerija, tiek su specialiosiomis tarnybomis.
„Turi būti aiškus mechanizmas, kad įstaiga galėtų bet kada kreiptis ir pasiaiškinti. Bet mes privalome elgtis kaip civilizuota valstybė ir negali sklisti žinios, kad norint Lietuvoje užlipti ant scenos, reikia pereiti saugumo tarnybų filtrą“ – teigė S.Kairys.
R.Prusevičienė: atranką vykdome seniai
Rūta Prusevičienė, Lietuvos nacionalinės filharmonijos direktorė ir Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno įstaigų asociacijos vadovė sako, kad visos nacionalinės įstaigos griežtą atlikėjų atranką vykdo jau daugiau nei penkerius metus, nuo Rusijos remiamų karinių veiksmų Ukrainoje pradžios. Ji dar kartą pabrėžė, kad dabar jau atšauktą N. Luganskio koncertą organizavo Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras, o filharmonija atlikėjo biografijos nesekė ir tik planavo išnuomoti patalpas koncertui.
„Aš stebiuosi, kodėl apie tai nebuvo kalbama anksčiau, nes tie įvykiai, tie koncertai Donecke buvo įvykę ir šis solistas galėjo būtų užkardytas ir plačiau, Europos Sąjungos lygmeniu. Nes jis tikrai tikrai koncertuoja visose Europos sostinėse. Mūsų nuomotojai būtų irgi turbūt norėję, kad jiems apie tai būtų pasakyta prevenciškai, kad nebūtų sukelta tokia didelė istorija, kuri neverta tiek mūsų dėmesio – vertas dėmesio pats principas “, – teigė ji.
R.Prusevičienė sako, kad kai kurie solistus ar trupes pristatantys organizatoriai „ne tik kad prevenciškai nesužiūri, kai kurie yra, kurie tyčia nesužiūri tam tikrų karjeros posūkių, įrašų“.
Tikrai jautriai ir atsargiai analizuojame visų mūsų kviečiamų solistų, dirigentų, trupių ir orkestrų tiek biografijas, tiek jų gastrolių planus.
„Nacionalinės filharmonijos ir kitų nacionalinių valstybinių įstaigų vardu galiu pasakyti, kad tikrai jautriai ir atsargiai analizuojame visų mūsų kviečiamų solistų, dirigentų, trupių ir orkestrų tiek biografijas, tiek jų gastrolių planus. Ypatingai suaktyvėjo mūsų minkštosios galios prevencija po Krymo okupacijos, buvo visiškai eliminuoti žymūs Rusijos menininkai iš mūsų visų sezonų“, – kalbėjo R. Prusevičienė.
Ji akcentavo, jog filharmonija, rinkdamasi koncertinį repertuarą, vertina platesnį geopolitinį kontekstą, įskaitant ir Ukrainos, Gruzijos okupacijos rėmimą.
„Mes su Nacionaliniu simfoniniu orkestru neseniai grįžome iš gastrolių Ukrainoje. Turiu pasakyti, kad buvau gavusi ir prieš tai skambučių, informacijos, kad jeigu jūs ten nuvyksite, tai į Rusiją jau niekada nenuvyksite. Tai nevykome ir nevyksime, nieko tokio, bet visą laiką vyksta kova, spaudimas“, – tvirtino ji.
LNOBT: remiamės ir saugumo informacija
Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro (LNOBT) generalinis direktorius Jonas Sakalauskas patikino, kad įstaiga „žino sąrašą žmonių ir organizacijų“, kurie palaiko Krymo okupaciją, aštriai šiuo klausimu pasisakiusius operos solistus, kurie patys važiuoja į okupuotas teritorijas.
„Pritariu ministrui, kad cenzūros nereikia – mes esame pajėgūs patys tiesiog draugiškai nepakviesti ar nesudaryti sąlygų koncertuoti tokiems žmonėms. Tą patikinu, tai per mūsų posėdį mes dar sykį įvardinome. O tai, kad pasiūlymų gauname labai daug, tai tiesa. Per tas mūsų svarbias datas ypatingai tų pasiūlymų padaugėja, ypač iš kaimyninės Rusijos, dažnai tos programos nebūna labai draugiškos, būna nedraugiškais pavadinimais“ ,– teigė J. Sakalauskas.
Jis užsiminė, kad netgi teatrui surengus Baltarusijos opozicijos, nuo Minsko režimo sankcionuoto smurto nukentėjusių baltarusių palaikymo akciją, tai sulaukė kai kurių LNOBT darbuotojų nepritarimo.
Koncertinės įstaigos „norėtų didesnės lyderystės ir iš Valstybės saugumo departamento“, kuris „tikrai turi kompetencijų pasitikslinti pavardes“ ir įvertinti naujausią kontekstą.
Anot jo, koncertinės įstaigos „norėtų didesnės lyderystės ir iš Valstybės saugumo departamento“, kuris „tikrai turi kompetencijų pasitikslinti pavardes“ ir įvertinti naujausią kontekstą.
„Mes ir kreipiamės, ir jie kreipiasi. Manau, bendradarbiavimas šioks toks yra, bet jis galėtų būti žymiai ryškesnis. Šiandien šnekėjome, kad be proto svarbu, kad turime kalbėti su visuomene, ką mes darome su ta kryptimi – ar mes uždarome visus saitus, ar bandome vis tik būti. Nes nei Rusija, nei Lietuva nenukentės, jei neturėsime ypatingų ryšių: pasaulis didelis ir platus, ir Rusijos atlikėjai turi kur važiuoti, ir Lietuvos atlikėjai“, – kalbėjo LNOBT vadovas.
Seimas gegužę priėmė įstatymų pataisas, leidžiančias įtraukti į Lietuvoje nepageidaujamų asmenų sąrašą tuos, kurie reiškė paramą užsienio valstybės vykdomai agresyviai ir tarptautinę teisę pažeidžiančiai politikai.
Ši pataisa parengta, kai paaiškėjo, kad Kultūros taryba skyrė subsidijų už neįvykusius ar perkeltus kultūros renginius bendrovėms, planavusioms Rusijos atlikėjų Filipo Kirkorovo ir Michailo Šufutinskio koncertus.
Sausio 19 dieną Migracijos departamentas Užsienio reikalų ministerijos prašymu įtraukė Rusijos atlikėją F.Kirkorovą į nepageidaujamų asmenų sąrašą Lietuvoje už Krymo okupacijos pateisinimą.