Vilniaus miesto vicemeras Linas Kvedaravičius teigė, jog projekto organizatoriai prie jo įgyvendinimo dirba visus metus: „11-ąjį kartą vykstantis festivalis, manau, pateiks ir staigmenų – šiemet plečiasi geografija, tikrai bus sudėtinga norint pamatyti visus 110 renginių“, – sakė miesto vicemeras, organizatoriams linkėdamas gero oro, mat nemaža dalis renginių vyks po atviru dangumi.
Festivalio „Kultūros naktis“ iniciatorė, Kultūros tarybos pirmininkė Daina Urbanavičienė džiaugėsi, jog šiemet prie projekto prisijungs 600 menininkų ir apie 100 kultūros ir meno įstaigų: „Tam tikra prasme, tai dovana miestui, nes renginiai yra nemokami, menininkai dirba be jokio atlygio. Labai džiugu, kad kartą metuose būnant mieste galima pamatyti daug meno.“
Kaip ir kasmet, festivalyje netrūks ir atlikėjų iš užsienio: šiemet „Kultūros naktyje“ lankysis kūrėjai iš 10 užsienio šalių: Didžiosios Britanijos, Norvegijos, Nyderlandų, Islandijos, Pietų Korėjos ir kt.
D.Urbanavičienė taip pat atskleidė, jog Kaunui tapus Europos kultūros sostine, plėtojama idėja „Kultūros naktį“ rengti ir Vilniuje, ir Kaune.
Specialiojoje programoje – tradiciniais tapę renginiai ir duris atversiančios bažnyčios
„Kultūros nakties“ projekto vadovė Irma Petrašiūnaitė pristatė specialiąją programą, kurioje – ir tradiciniais tapę renginiai, pavyzdžiui, fortepijoninės muzikos naktis „Juodais baltais“, šiemet persikelsianti į skverelį prie Genocido aukų muziejaus, kurią vidurnaktį vainikuos maestro Petro Geniušo pasirodymas.
Renginių netrūks Valdovų rūmuose – nuo renesanso ir baroko muzikos pasirodymų iki vibrafonininkų kocerto. I.Petrašiūnaitė į savuosius maršrutus kviečia įtraukti ir Šiaurės šalių sceną, kurioje lankytojai galės išgirsti jungtinį Lietuvos ir Norvegijos chorą, žymiausias operos arijas bei Norvegijoje pripažinimą pelniusį Susanne Lundeng Trio.
Bernardinų sode tradiciškai bus įrengta šeimų erdvė, kurioje lankytojai kultūrą bus kviečiami patirti pasitelkiant visus penkis pojūčius. Teatro, cirko, šokio pasirodymais, performansais, animacijos, šešėlių ir kitomis dirbtuvėmis džiugins ne tik Vilnaus menininkai, bet ir kūrėjai iš Kauno bei Klaipėdos.
I.Petrašiūnaitė taip pat atkreipė dėmesį, jog šiemet duris atvers kaip niekad daug bažnyčių – Vilniaus evangelikų liuteronų bažnyčioje bus pristatomas projektas „500 dūžių: muzikos ir vaizdo kelionė“, kviesiantis susipažinti su Reformacijos istorija, Šv. Mergelės Marijos Ramintojos bažnyčioje bus įrengtas „Meno sandėlis“, kuriame bus pristatomos meninės akcijos, instaliacijos, šokio kompozicijos bei teatro spektakliai, o Šv. Apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčioje lankytojai galės mėgautis Vilniaus kariljono skambesiu.
Organizatoriai taip pat džiaugėsi, jog „Kultūros nakčiai“ į Lietuvą sugrįžta užsienyje gyvenantys lietuvių menininkai, pvz. butoh šokio puoselėtoja Sakurako.
Išskirtinis dėmesys – Antakalniui
„Kiekvienais metais siekiame atrasti naujas ar naujai atgaivintas, pamirštas miesto vietas. Šiemet akcentas – Antakalnio rajonui. Labai daug projektų vyks Sapiegų rūmuse, „Tech Parke“, – sakė D.Urbanavičienė.
Spaudos konferencijoje dalyvavusi Paveldo departamento vadovė Diana Varnaitė sakė visad su žavesiu ir pavydu stebėjusi, kaip istoriniai objektai ir senamiesčio erdvės atgyja menų sintezės pagalba: „Šiandien jau pribrendome „Kultūros nakties“ renginių metu pristatyti Sapiegų rūmus ir visą ansamblį. Įgyvendinus tam tikrą restauravimo etapą, tai jau gyvas pastatas, jau antrus metus sutraukiantis nemažai lankytojų, kurie domisi autentiškomis erdvėmis: vyksta renginiai, ekskursijos.“
Lankytojai, „Kultūros naktį“ užsukę į Sapiegų rūmus, galės iš restauratoriaus lūpų išgirsti apie unikalią rūmų sieninę tapybą, susipažinti su menininkų instaliacijomis, padedančiomis įsivaizduoti, kaip rūmai atrodė tuomet, kai klestėjo, sudalyvauti kituose renginiuose.
„Atgaivinimas nėra savitikslis – istoriniai pastatai turi tarnauti mūsų šiandieniniam gyvenimui“, – sakė D.Varnaitė, vildamasi, jog Sapiegų rūmų atvejis paskatins ir kitų istorinių objektų atgimimą.
