Alternatyvos rusiškai propagandai
Paklaustas, kokia yra situacija dėl rusiškų ir baltarusiškų televizijų retransliavimo, ministras teigė, kad jei nepaprastoji padėtis bus pratęsta visoje Lietuvos teritorijoje, tuomet draudimas išliks ir šioms televizijoms.
Tačiau jei nepaprastoji padėtis bus palikta tik pasienyje, S.Kairio teigimu, teks ieškoti naujų sprendimų.
„Neseniai gavę finansavimą iš rezervo per Spaudos, radijo ir televizijos fondą paskelbėme konkursą patikimos informacijos rusų ir lenkų kalbomis didinimo projektams, kurie orientuoti ir į pietryčių Lietuvos specifiką“, – kalbėjo ministras.
Jei nepaprastoji padėtis bus palikta tik pasienyje, S.Kairio teigimu, teks ieškoti naujų sprendimų.
Jo teigimu, labai svarbu, užblokavus tam tikrus kanalus, pasiūlyti ir alternatyvas.
„Juk jei alternatyvų nėra, žmonės, gyvenantys pasienyje ar kur kitur, savais būdais ieško rusiškų kanalų, kartais vien tik dėl pramogų, nebūtinai dėl informacijos iš Rusijos pusės. Tačiau žvelgiant į ateitį, mes privalome investuoti į informacinį turinį, ypač rusakalbiams Lietuvos gyventojams, ir jo prieinamumą“, – sakė S.Kairys.
Ministras pasidžiaugė įvairiuose Lietuvos žiniasklaidos kanaluose matydamas rusų kalba pateikiamą patikimą turinį, kuriamas naujas platformas bei vystomus projektus, kurie gali tapti alternatyva Rusijos propagandai.
Ribojimus apeina per VPN
Tiesa, ne visuomet priemonės, kurių imamasi, yra veiksmingos. Dalis žmonių ir toliau stebi rusiškus kanalus, įsidiegę Virtualų privatų tinklą (VPN).
Ministerijos atsakyme teigiama, kad orientuojamasi į problemos masiškumą: „Nepaisant to, kad ribojimai nėra šimtaprocentiniai, jie vis tiek daro reikšmingą įtaką, nes mažina bendrą žiūrinčiųjų srautą. Tą pagrindžia ir neseniai LRTK užsakymu atlikti tyrimai.“
LRTK duomenimis, Rusijai pradėjus karo veiksmus Ukrainoje, Lietuvoje retransliuojamos programos rusų kalba neteko pusės auditorijos.
Pasienio regione vis dar žiūrinčių rusiškas programas yra daugiau nei kitose šalies vietovėse, tačiau ir jų sumažėjo beveik perpus – nuo 59 iki 32 procentų.
Paklausus, ar yra technologinių galimybių apeiti VPN, ministerija tikino, kad to išvengti sunku, o duomenų, kiek uždraustų rusiškų programų pasiekia žiūrovą per VPN, nėra.
„VPN pirkimas pats savaime nebūtinai indikuoja problemas, juk, pavyzdžiui, siekdamos užkirsti kelią kibernetinėms atakoms VPN perka ir biudžetinės įstaigos“, – rašoma ministerijos atsakyme.
Tačiau, kaip ministerijos praktika rodo, kitų priemonių yra, pavyzdžiui, IP adreso blokavimas ir interneto srauto filtravimas: „Tačiau vienos jų taip pat nėra 100 proc. veiksmingos, kitos – blokuoja visą informacijos srautą, taip pat ir reikalingą informaciją.“
Propaganda ateina ne tik per televiziją, bet ir per knygas
Kol kas ministerija daugiausia dėmesio skiria televizijai, tačiau rusiška propaganda platinama ir per knygas. Apie tai, kad knygyne „Knygų pasaulis“ rastas visas skyrius prokremliškai literatūrai, 15min rašė anksčiau.
Tuo metu S.Kairys sakė, kad problemą išspręs viešumas: „Pilietinė visuomenė yra pakankamai brandi. Su renginiais ar atlikėjais ir nesiimdami cenzūros priemonių gana puikiai išsprendėme, pasitelkdami pilietinę visuomenę. Manau, kad ir su tomis knygomis taip pat galime padaryti.“
Ministerija rašė, kad dėmesį skiria audiovizualiniam turiniui. 2022 m. Eurobarometro tyrimo duomenys taip pat patvirtina, kad pagrindinis ES piliečio informacijos šaltinis – TV programos.
Prioritetas yra visgi ne pavienių leidinių medžioklė, o į masiškesnę problematiką orientuoti sprendimai.
„Tai papildomai pagrindžia, kad pagrindinį dėmesį (tiek nepageidaujamos informacijos ribojimui, tiek aktualaus turinio kūrimui) reikėtų skirti būtent tokiam turiniui. Tai jokiu būdu nereiškia, kad kitos sritys yra paliktos savieigai: pavyzdžiui, muitinėje yra sulaikyta siuntų su tam tikromis knygomis ir žemėlapiais, dėl kurių Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba atlieka tyrimą. Tačiau bendrame kontekste prioritetas yra visgi ne pavienių leidinių medžioklė, o į masiškesnę problematiką orientuoti sprendimai“, – teigiama atsakyme.
Paklausus, ar tam tikro laipsnio cenzūra karo atveju yra neišvengiama, ministerija sakė, kad žalingos informacijos ribojimas neturi būti dominuojantis: „Svarbu, kad taikomos priemonės būtų kompleksinės.“
Papildomos priemonės
Kultūros ministerija taip pat priminė, kad bendraudama su kitais ES partneriais į ES sankcijų sąrašą buvo įtraukti papildomi Rusijos valdžios kontroliuojami žiniasklaidos kanalai.
„Kultūros ministerijos atstovas kartu su Teisingumo ministerijos ir Lietuvos radijo ir televizijos komisijos atstovais aktyviai dalyvavo ES Bendrajame teisme nagrinėjant „RT France“ bylą prieš Europos Tarybą dėl sankcijų (teismas šioje byloje liepos mėnesį priėmė Europos Tarybai palankų sprendimą). Balandžio mėnesį priimtos Visuomenės informavimo įstatymo pataisos, kurių tikslas – efektyvesnė draudžiamos informacijos priežiūra internete, suteikiant papildomus įgaliojimus žurnalistų etikos inspektoriui“, – rašoma atsakyme.
Kultūros ministerijos iniciatyva rengiama Medijų edukacijos programa.
Be to, tikimąsi, kad padės medijų raštingumo visuomenėje skatinimas – mokymas informaciją vertinti ne pagal jausmus ar emocijas:
„Nuo kitų metų per bibliotekų tinklą turėti būti pradėta įgyvendinti Kultūros ministerijos iniciatyva rengiama Medijų edukacijos programa. Netrukus startuos ir Viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų informacinė sistema (VIRSIS). Visa tai – konkretūs instrumentai, kurie gali kelti visuomenės naudojamų medijų raštingumo lygį.“
Naujasis Medijų rėmimo fondas
Kultūros ministerijoje įvykusioje spaudos konferencijoje, tarp svarbiausių rudens darbų ministras įvardijo ilgai lauktą ir jau ne vieną Seimo kadenciją žadėtą Visuomenės informavimo įstatymo pakeitimą.
Šis įstatymas tiesiogiai siejamas su medijų rėmimo reforma ir iki šiol veikiančio Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo pakeitimu.
Anksčiau ministras teigė, kad senąjį fondą buvo būtina reformuoti, nes jis neturėjo lankstumo.
Pasak ministro, visi darbai Kultūros ministerijoje jau yra atilikti ir įstatymo pakeitimas bei naujo fondo steigimas keliauja į Seimo rudens sesiją.
Naujai steigiamo Medijų rėmimo fondo dalininkais bus Kultūros ministerija, taip pat Visuomenės informavimo etikos asociacija ir Kultūros periodinių leidinių asociacija.
Pasak ministro, kadangi rudenį jau turėtų būti vykdomi konkursai kitų metų rėmimui, numatoma, kad pusmetį lygiagrečiai veiks du fondai – dabartinis Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas bei naujasis.
„Planuojama, kad kitiems metams bus du paraiškų teikimo kvietimai žiniasklaidai – vienas rudenį, kitas jau egzistuojant naujam fondui“, – teigė S.Kairys.
Numatoma, kad pusmetį lygiagrečiai veiks du fondai.
Naujajame projekte numatyta, kad į finansavimą galės pretenduoti ne tik viešosios informacijos rengėjai, bet ir pavienių žurnalistų projektai.
Tarp rėmimo prioritetų yra naujienos, tiriamoji bei šviečiamoji žurnalistika, kultūrinė bei regioninė žiniasklaidai.
Taip pat, ministro teigimu, naujasis fondas skirs ir stipendijas fiziniams asmenims vykdyti tyrimus, apžvalgas bei kitas žiniasklaidos funkcijas.
