Lietuvos kultūros sostinės atsirado kaip „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009“ dalis, tačiau jau beveik dešimt metų veikia kaip savarankiškas kasmetinis projektas. Projekto tikslas – skatinti Lietuvos regionų gyventojų kultūrinį aktyvumą ir kūrybingumą, plėtoti kultūrą ir meną, kūrybines iniciatyvas bei kultūros prieinamumą.
Projekto įgyvendinimo metu sukuriama nemaža naujų kultūros produktų – atsiranda nauji arba sustiprėja ir išsiplečia tradiciniai renginiai, festivaliai, surengiama įdomių parodų, išleidžiama knygų, sukuriami nauji kultūrinio turizmo maršrutai, dokumentiniai pažintiniai filmai, atnaujinami vietos kultūros objektai ir t.t.
„Lietuvos kultūros sostinės vardo suteikimas suburia, suvienija miestų kultūros ir meno bendruomenes, visuomenę, suteikia impulsą kūrybinėms veikloms“, – pranešime žiniasklaidai cituojama kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson, įsakymu patvirtinusi Lietuvos kultūros sostinių eiliškumą.
Pasak ministrės, iniciatyvos, gimusios, kaip Lietuvos kultūros sostinių projektai, sėkmingai plėtojamos ir ateityje.
Lietuvos kultūros sostine gali tapti konkurso būdu išrinktas bet kuris Lietuvos miestas, išskyrus Vilnių. Kultūros ministerija organizuoja konkursą kas 3 metai. Konkursui pateiktas paraiškas svarsto ir pasiūlymus ministrui teikia ekspertų komisija.
Lietuvos kultūros sostinėmis jau buvo Zarasų, Plungės, Šilutės, Anykščių rajonų savivaldybės, Palangos savivaldybė, Panevėžio rajono Ramygalos miestelis, Panevėžio miestas, Joniškio rajono Žagarės miestelis, Telšių rajono savivaldybė, Klaipėdos miestas.
2018 m. kultūros sostine tapo Marijampolės savivaldybė, o 2019 m. kultūros sostinės Gintaro medį perims Rokiškis.
