Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Kultūros tarybos pirmininkė Daina Urbanavičienė: „Esame pajėgūs finansuoti tik trečdalį pateiktų paraiškų“

Paskelbus Lietuvos kultūros tarybos 2017 m. I etapo finansavimo rezultatus, pasigirdo kaip niekad daug nusiskundimų – žiniasklaidoje ir socialiniuose tinkluose dėl negauto ar sumažėjusio finansavimo nepasitenkinimą išreiškė teatralai, tarpdisciplininio meno atstovai, šiuolaikinio šokio ir literatūros bendruomenės.
Daina Urbanavičienė
Daina Urbanavičienė / Vytenio Budrio nuotr.

Kultūros tarybos pirmininkė Daina Urbanavičienė tikina, jog radikalių pokyčių atskirų sričių bei programų finansavime šiemet nebuvo, tačiau pagrindinė problema išlieka ta pati – skirtumas tarp kultūros lauko poreikių ir Kultūros tarybos finansinių resursų yra daugiau nei akivaizdus.

– Susidaro įspūdis, kad šiemet nepasitenkinimo Kultūros tarybos rezultatais yra daugiau. Ar taip yra iš tiesų? Galbūt šiemet skundai garsiau skamba viešojoje erdvėje, tačiau pačiai Kultūros tarybai tai nėra jokia naujiena?

– Kultūros tarybai tai tikrai nėra nauja. Esame įpratę – po kiekvieno konkurso sulaukiame tam tikrų reakcijų, kartais ir nelabai malonių. Tai normalu. Tačiau šiemet viešojoje erdvėje nepasitenkinimo daugiau, nes jo kur kas daugiau žiniasklaidoje. Tai mus kažkiek stebina, bet, kita vertus, Kultūros tarybos manymu taip atkreipiamas dėmesys ir į kultūros laukui opias problemas.

Finansų stygius yra labai ryškus. Jaučiamas atotrūkis tarp kultūros lauko poreikių ir mūsų turimų pinigų, kurių paprasčiausiai neužtenka. Turime daug talentingų meno kūrėjų, o ir kultūros vadybininkai nuolat tobulėja, tad natūralu, kad išauga konkurencija. Tai, manoma, yra susiję su viešojoje erdvėje girdimu nepasitenkinimu.

Turime daug talentingų meno kūrėjų, o ir kultūros vadybininkai nuolat tobulėja, tad natūralu, kad išauga konkurencija. .

– Ar šiemet kultūros lauko poreikiai išaugo? Ar gavote daugiau paraiškų?

– Projektų skaičius, lyginant su praėjusiais metais, yra panašus, bent jau šiame etape. Tačiau antrame etape irgi numatyta daug konkursų. Šiemet, atsižvelgę į kultūros bendruomenės poreikius, kai kurias programas, kurių konkursai anksčiau buvo skelbiami vienąkart per metus, skelbsime dukart. Gali būti, kad antrame etape paraiškų gausime daugiau, bet antrajam etapui turime mažiau pinigų.

– Ar rezultatais nepatenkinti paraiškų teikėjai kreipiasi į Kultūros tarybą, ar apie jų nusivylimą dažniau sužinote iš žiniasklaidos?

– Paraiškų teikėjai kreipiasi į Kultūros tarybą, norėdami gauti konsoliduotą ekspertų vertinimo komentarą, kurį teikiame nuo šių metų. Tokia teise aktyviai naudojasi įvairių sričių ir programų projektų vykdytojai.

Oficialių skundų ar raštų šiemet daugiau sulaukiame iš teatro srities. Tarpdisciplininio meno atstovai socialiniuose tinkluose kėlė klausimą apie mažą finansuotų paraiškų skaičių, žiniasklaidoje skaitėme apie šokio bendruomenės nepasitenkinimą, supratau, kad sulauksime ir pasiūlymų – jų laukiame ne tik iš šokio bendruomenės, raginame ir kitų sričių atstovus teikti savo pasiūlymus Kultūros tarybos veiklos efektyvumui gerinti.

Esame kultūros lauko savivaldai atstovauti sukurta institucija ir reaguojame į bendruomenės teikiamus pasiūlymus. Galime pasidžiaugti, jog šiemet pristatėme naują, skėtinių organizacijų ir meno srities asociacijų strateginių programų įgyvendinimui skirtą programą, taip pat, kaip jau minėjau, atsižvelgėme į siūlymus ir kai kurių programų konkursus skebiame du kartus per metus.

Natūralu, kad kiekvienam projektų vykdytojui jo projektas yra geriausias ir brangiausias, o jo idėja – originaliausia.

– Dėl kokių priežasčių, jūsų nuomone, šiemet toks ryškus kultūros lauko atstovų nepasitenkinimas? Ar pasikeitusios gairės, dėl kurių kilo Kultūros tarybos ir Kultūros ministerijos konfliktais, galėjo turėti įtakos rezultatams? Galbūt paraiškų teikėjai nespėjo susipažinti su pokyčiais?

– Šiemet turėjome nesusipratimą tarp Kultūros ministerijos ir Kultūros tarybos, bet viską suderinome laiku, laiku paskelbėme ir konkursą. Galime pasidžiaugti, kad šiemet finansavimo rezultatus paskelbėme anksčiau nei pernai.

Didžioji dalis pakeitimų, kurie atsirado gairėse, yra labiau susiję su pačių projektų įgyvendinimu ir atsiskaitymu, tad tokius apibendrinimus galėsime pateikti jau antroje metų pusėje, kai gausime projektų ataskaitas.

Svarbu atkreipti dėmesį, jog šiemet, kaip jau minėjau, paraiškų teikėjai gali susipažinti ne tik su paraiškos įvertinimu balais, bet ir konsoliduota ekspertų nuomone. Visi į tai reaguoja skirtingai – kai kurie padėkoja, nors padėkų sulaukiame labai retai, žmonės dažniau piktinasi. Natūralu, kad kiekvienam projektų vykdytojui jo projektas yra geriausias ir brangiausias, o jo idėja – originaliausia. Mes pastebime, kad kritika kai kuriuos labai piktina ir iššaukia nepasitenkinimą viešojoje erdvėje.

Žinoma, sistemą bandysime tobulinti, ją tobuliname kasmet. Tai nėra paprasta, nes Kultūros taryba dar tik kelis metus egzistuoja. Galbūt tai atrodo daug, bet žinant, kad nebuvo jokio pereinamojo laikotarpio, tam nebuvo pasirengta, šie procesai užtrunka.

– Kokias pagrindines klaidas daro paraiškų teikėjai?

– Dažniausios klaidos – techninės. Pavyzdžiui, neįsiskaičius į finansavimo sąlygas, projektas pateikiamas ne į tą programą, arba pateikiami keli tarpusavyje konkuruojantys projektai nuo vienos įstaigos tai pačiai finansavimo priemonei.

Ekspertai pastebėjo, jog paraiškų kokybė prastėja. Net tęstinių projektų paraiškose galima aiškiai pastebėti, kad naudojamas praėjusiais metais teiktų paraiškų tekstas, kuriame pakeičiamos tik datos ir kelios kitos smulkmenos.

Ekspertai, pristatydami tarybai rezultatus, dažnai pastebi, jog vykdytojai pamiršta pridėti projektą stiprinančius papildomus dokumentus, vizualinę medžiagą ar daugiau paaiškinimų. Pasitaiko ir tokių atvejų, kai prašoma suma yra mažesnė nei leistinas minimalus finansuojamų projektų biudžetas – galbūt kitais metais šis reikalavimas bus panaikintas.

Atkreipčiau dėmesį, jog ekspertai pastebėjo, jog paraiškų kokybė prastėja. Net tęstinių projektų paraiškose galima aiškiai pastebėti, kad naudojamas praėjusiais metais teiktų paraiškų tekstas, kuriame pakeičiamos tik datos ir kelios kitos smulkmenos – natūralu, kad ekspertai negali to vertinti gerai. Paraiškos kokybę atliepia jai skiriami balai.

– Ar žvelgiant į šių metų rezultatus matyti esmingos permainos atskirų sričių ir programų finansavime?

– Proporcijos yra ganėtinai panašios. Be abejonės, kiekviena sritis ir programa turi savo vidinę dinamiką ir procesus. Šiame etape esame paskirstę apie 11 mln. eurų, iš jų kultūros ir meno sritims yra paskirstyta apie 4 mln. eurų, o didžioji finansavimo dalis teko programoms.

Žiniasklaidoje pasigirsta nuogąstavimų, kad finansavimas teatro sričiai yra sumažėjęs, bet Kultūros taryba su tuo tikrai nesutinka. Jei šiame etape teatro sričiai skirta apie 1 070 000 eurų, pernai finansavimas siekė 979 000 eurų. Reikia nepamiršti, kad pernai toje pačioje programoje buvo ir lėlių teatras, o šiemet jis turi atskirą kvotą ir gavo 78 000 eurų. Tad teatrų finansavimas net paaugo.

Šiek tiek išaugo ir architektūros projektų finansavimas. Praėjusiais metais didelę architektūros finansavimo sumą „suvalgė“ du projektai – Kauno architektūros festivalis bei dalyvavimas Venecijos architektūros bienalėje. Architektūros projektų finansavimo poreikis kaip ir nedidėjo, bet taryba, atsižvelgdama į tai, kad praėjusiais metais buvo pateikta daug kokybiškų projektų, skyrė šiek tiek daugiau pinigų.

Socialiniuose tinkluose atsiranda pastebėjimų, jog šiemet pernelyg menką finansavimą gavo ir literatūra. Taip teigti taip pat nėra teisinga. Šiais metais valstybės atkūrimo šimtmečiui skirtoje programoje apie 600 000 eurų yra numatyti Lietuvos literatūros leidybos pristatymui Leipcigo knygų mugėje ir pasirengimui dalyvauti Londono knygų mugėje 2018 m.

Kultūra yra gyvas organizmas. Kiekvienais metais kažkokie pokyčiai vyksta, mes stengiamės juos stebėti ir į tai atsižvelgti. Didesnius ar mažesnius svyravimus galima įžvelgti ir šiemet. Tačiau svarbiausia – skirtumas tarp poreikio ir finansavimo. Pinigų neužtenka ir jų yra tiek, kiek yra. Esame pajėgūs finansuoti tik trečdalį pateiktų paraiškų.

– Kokia vidutinė suma skiriama projektams?

– Vidurkis yra išaugęs. 2014 m. vienam projektui skiriamo finansavimo vidurkis buvo 6000 eurų, o šiais metais – 10 000 eurų. Ši tendencija, tarybos manymu, turėtų išlikti, nes mūsų tikslas yra ne kiekybė, o kokybė. Stengiamės geriau skirti didesnį finansavimą vienam projektui, kad jis būtų iki galo įgyvendintas, negu skirti mažiau pinigų didesniam skaičiui projektų, bet sulaukti raštų, kad vykdytojai negali įgyvendinti visų numatytų veiklų ir mažina projektų apimtis.

Per visą Kultūros tarybos egzistavimą esame suadministravę apie 20 000 paraiškų, o su finansavimo klausimais susijusių bylų turėjome tik penkias.

– Kokia yra ginčų tvarka? Ar paraiška gali būti persvarstoma, ar vienintelis kelias – teismo procesas?

– Sprendimą dėl projektų finansavimo Kultūros tarybos narių susirinkimas priima remdamasis ekspertų rekomendacijomis. Tai numatyta įstatyme. Tarybos sprendimai yra galutiniai ir nekeičiami. Paraiška negali būti persvarstoma.

Tačiau, kadangi gyvename demokratinėje valstybėje, su Kultūros tarybos sprendimais nesutinkantys pareiškėjai turi teisę kreiptis į teismą, į ginčų komisiją.

Atkreipčiau dėmesį, jog per visą Kultūros tarybos egzistavimą esame suadministravę apie 20 000 paraiškų, o su finansavimo klausimais susijusių bylų turėjome tik penkias. Dvi iš jų dar vyksta, trys yra pasibaigusios. Vieną jų laimėjome, dėl kitos pasirašėme taikos sutartį, o trečiąjį skundą atsiėmė pats pareiškėjas.

– Baigiasi pirmoji Kultūros tarybos kadencija. Atsigręžus į šiuos metus, kokias matytumėte didžiausias problemas? Ką reiktų tobulinti ateityje?

– Labiausiai norėtųsi susikalbėjimo su kultūros lauku, įsiklausymo, supratimo ir pasitikėjimo. Mūsų pajėgumai yra tokie, kokie yra, nuo pat pradžių kalbėjome apie tai, jog mums neužtenka žmogiškųjų išteklių. Neturėdami pereinamojo laikotarpio, turėjome tikrai labai daug procesų „paleisti“, kad jie eitų į priekį.

Norėtųsi (ir tikiu, kad jis bus) bendradarbiavimo su Kultūros ministerija, nes pastarieji metai tikrai nebuvo lengvi. Šis nesusikalbėjimas, Kultūros tarybos nuomone, kenkia ir pačiam kultūros laukui, ir kultūros bendruomenei.

Norime tobulinti ir ekspertų vertinimo sistemą. Pastaruoju metu diskutuojame, ar „balinė“ sistema yra tinkama, ar ne.

Tačiau manau, kad visi šie aspektai yra susiję su kultūros bendruomenės palaikymu, konstruktyviomis pastabomis. Negauti finansavimo ir skųstis, kad tu negavai finansavimo, nėra problemos sprendimas. Reiktų dar pasakyti, kaip būtų galima sistemą tobulinti. Konstruktyvi kritika augina ir mes esame atviri, nes norime tobulinti sistemą.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Netikėtai didelis gyventojų susidomėjimas naujomis, efektyviomis šildymo priemonėmis ir dotacijomis
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?