Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Kultūros, verslo, švietimo, mokslo ir sporto atstovai sutarė: Lietuvos įvaizdžio sėkmei reikia sutelkto veikimo

Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) ir Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras (LNOBT) sausio 8 d. surengė forumą „Kultūros, verslo, švietimo, mokslo ir sporto pasiekimai – tikrasis aukštos pridėtinės vertės ir įvaizdžio eksportas“. Jame skirtingų veiklos sričių atstovai kartu su už jas atsakingais ministrais aptarė bendradarbiavimo galimybes gerinant Lietuvos įvaizdį pasaulyje, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Edmundas Jakilaitis ir Jonas Sakalauskas
Edmundas Jakilaitis ir Jonas Sakalauskas / Martyno Aleksos nuotr.

Renginys subūrė žymiausius profesionalus iš įvairių visuomenės veiklos sričių. Forume dalyvavo ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė, kultūros ministras Simonas Kairys, švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė, Vilniaus universiteto rektorius prof. Rimvydas Petrauskas, prezidento vyriausioji patarėja, užsienio politikos grupės vadovė Asta Skaisgirytė, „Investuok Lietuvoje” generalinis direktorius Mantas Katinas, Kauno „Žalgirio“ krepšinio klubo vadovas Paulius Motiejūnas, „Synthesis Consulting Group“ vyriausiasis strategas Gediminas Užkuraitis, LPK prezidentas, „Global BOD Group” valdybos pirmininkas Vidmantas Janulevičius, LNOBT generalinis direktorius Jonas Sakalauskas. Forumą vedė žurnalistas Edmundas Jakilaitis.

Renginį įvadiniu pranešimu pradėjęs „Synthesis Consulting Group“ vyriausiasis strategas G.Užkuraitis pristatė naujai parengtą Lietuvos įvaizdžio strategiją ir papasakojo, koks šiuo metu yra „Made in Lithuania” prekės ženklas.

„Ne daugiau kaip 30 proc. europiečių šiandien galėtų nurodyti, kur yra Lietuva. Taigi tai, ką darėm iki šiol, akivaizdžiai neveikia, o norint pasiekti daugiau, reikia bendro įvairių sričių sutarimo. Akivaizdu, kad nesukursime proveržio pradėję nuo logotipų, šūkių ir reklamų. Esmė – ne pinigai, nes tik kelios turtingos valstybės (JAE, Saudo Arabija) sugebėjo nusipirkti sau įvaizdį taškydamos pinigus. Esmė – patiems sutarti dėl šalies įvaizdžio pasaulyje formavimo veiksmų”, – pažymėjo prelegentas.

LNOBT generalinis direktorius J.Sakalauskas džiaugėsi, kad pagaliau ateina tarpsritinio bendradarbiavimo laikas. „Visi esame savo sričių patriotai, bet praktika rodo, kad dažnai pritrūksta tikrojo noro bendradarbiauti, rūpintis kultūros eksportu. Tam reikia aiškios politinės valios, žmonių, kurie rodytų kelią. Kultūra ir kūrybinės industrijos praturtina iš esmės bet kurį šalies pristatymo projektą. Kultūra yra ir gali būti žaliuoju koridoriumi problematiškuose diplomatiniuose santykiuose. Naudokime kultūrą kaip gerąjį ambasadorių – ir pasaulyje laimėsime žymiai daugiau simpatijų”, – pabrėžė teatro vadovas.

LPK prezidentas V.Janulevičius linkėjo nukreipti gerąją sinergiją šalies įvaizdžio kūrimo labui ir apie Lietuvos pasiekimus kalbėti ne abstrakčiai, o minint konkrečius žmones ar gaminamus produktus: „Valstybės vardas pirmiausiai asocijuojasi ne su valstybės strategijos patvirtintais šūkiais, o su tos šalies žinomų kultūros ar sporto atstovų vardais, mokslo ar verslo sukurtais produktais, siūlomomis paslaugomis. Kryptingas valstybės galimybių ir pasiekimų pristatymas skatina vietos produktų paklausą, stiprina turizmo sektorių, padidina galimybę pritraukti talentingus ir kompetentingus specialistus, pritraukia investicijas ir tokiu būdu stiprina valstybės ekonominį potencialą. Verslas ypač greitai pajunta požiūrio į valstybę rezultatus – įsitvirtinant globaliojoje rinkoje, reikia užsitikrinti vartotojų pasitikėjimą ne tik įmone, bet, daugeliu atveju, ir valstybe”, – pabrėžė V.Janulevičius.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė A.Armonaitė replikavo, kad Lietuvoje jau esame turėję daugybę tuščių įvaizdžio strategijų apie nieką. Viena jų – „Drąsi šalis”, kuriai irgi pritrūko konkretaus turinio.

„Reikia įtraukti pozityvias sėkmės istorijas ir jas komunikuoti. Kryptis jau yra, dabar labai svarbu – lyderystė. Reikia žmonių, kuriems tai nuoširdžiai rūpi ”, – teigė A.Armonaitė.

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė J.Šiugždinienė pabrėžė išteklių ir pajėgų koncentracijos svarbą: „Turime susifokusuoti į sritis, kuriose esame stiprūs. Mūsų resursai per maži, kad galėtume veikti atskirai. Ir dar – reiktų mažiau galvoti apie tai, kad mano institucija yra mano tvirtovė. Norėdami konkuruoti regione, turime apjungti pajėgas.”

Kultūros ministras S.Kairys taipogi pažymėjo kompleksinio požiūrio reikalingumą: „Kalbėjimasis tarp skirtingų institucijų yra kertinis dalykas. Gairių, analizių jau prikurta nemažai, strateginių dokumentų kapinės – didelės. Jei įvaizdį suvoktume ilgalaikėje perspektyvoje, kaip reputacijos kūrimą ir saugojimą, būtų ir kitoks planavimas, ir kitoks požiūris.”

Prezidento vyriausioji patarėja A.Skaisgirytė mano, kad komunikuojant pirmiausiai būtina susitarti dėl vartojamų terminų tiek išorėje, tiek šalies viduje. „Paklausus praeivių mūsų gatvėse, dažniausiai minimi Lietuvos įvaizdžio elementai būtų krepšinis, šakotis ir gintaras. Bet Lietuvos kol kas nėra europiečių sąmonėje. Geriausi mūsų ambasadoriai užsienyje – tai kultūra, švietimas ir sportas, arba „švelnioji galia“. Ypač svarbus aspektas yra verslo ir kultūros simbiozė. Jei verslo žmogus bus matęs gerą lietuvišką spektaklį – jam Lietuva ir asocijuosis su kultūra”, – pabrėžė A. Skaisgirytė.

VU rektorius R.Petrauskas pripažino, kad švietimas ir mokslas kol kas nėra tos sritys, kurių dėka Lietuva būtų žinoma pasaulio žiniasklaidoje. „Bet Lietuva giriasi pažangiu verslu, o pažangus verslas negali kurtis ten, kur nėra pažangaus mokslo. Kad pasiektume sinergijos, reikia išgryninti sritis lyderystei ir ieškoti tarptautinių partnerysčių. Valstybės stiprios savo žmonėmis: turime juos ne tik pritraukti, bet ir išlaikyti. Už kiekvieno sėkmingo pavyzdžio stovi konkretus žmogus”, – akcentavo profesorius.

„Investuok Lietuvoje” vadovas M.Katinas teigė, jog sėkmingam tarpsritiniam bendradarbiavimui reikia koordinuojančio kompetencijos centro: „Be tokios institucijos bus sunku daugiau pasiekti. Jei pažiūrėtume į skaičius, kiek šalis išleidžia savo įvaizdžiui, pamatytume sumas, viršijančias dešimtis milijonų eurų. Natūraliai kyla klausimas, ar šios lėšos investuojamos efektyviausiai. Turėtume samdyti profesionalus šiam darbui. Jiems reikia suformuluoti tikslus ir patikėti priemonių pasirinkimą”, – teigė M. Katinas.

Kauno „Žalgirio” krepšinio klubo vadovas P.Motiejūnas pritarė šiai minčiai: „Dabar įvaizdžio klausimais Lietuvoje galima daug kur kreiptis, bet į kurią pusę plaukiam ir ką reprezentuojam – nelabai žinom. Nesvarbu, kas koordinuos – svarbu, kad visi komunikuotume tą pačią žinutę. Ir būtų gerai, kad ne vieną politinę kadenciją, o ilgiau”.

Forumo „Kultūros, verslo, švietimo, mokslo ir sporto pasiekimai – tikrasis aukštos pridėtinės vertės ir įvaizdžio eksportas“ įrašą galite išklausyti čia.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs