Projektą pristatantys Neringa ir Mindaugas Bumbliai atsigręžia į KKKC ekspozicinėse erdvėse esančius objektus, kurie tam tikrais aspektais ar tam tikromis aplinkybėmis gali tapti kaip meno kūriniai.
KKKC Parodų rūmų pastatas, statytas 1986 m., vėliau rekonstruotas talpina savyje įvairių „balto kubo“ galerijos apibrėžimui nebūdingų objektų, kaip I a. hole įrengtas stebėjimo kambarėlis, įsiterpiantis į parodines erdves. Jame stovi monitoriai, transliuojantys stebėjimo kamerų fiksuojamus vaizdus iš ekspozicinių salių.
"Kas atsitinka erdvėse, tokiose kaip parodų salės, kuriose eksponuojami meno kūriniai, kur pats žiūrovas ir pati medija (plačiąja prasme) yra stebimi? Taigi, medija stebinti mediją (apsaugos vaizdo kameros stebinčios meno kūrinius) ir žiūrovas stebintis žiūrovą („prižiūrėtojas“ stebintis parodos lankytojus) yra Supermedija – visą stebinti akis; situacija, suformuojanti turinį tuo metu, kai erdvė su visais jos dalyviais yra retransliuojama ir įsisavinama", - teigė organizatoriai.