Priimtas kultūros politikos pagrindų įstatymas įtvirtina kultūrą kaip horizontalią vertybę, kuriančią ilgalaikius pokyčius ir padedančią spręsti kitų sektorių problemas bei iššūkius. Ši konferencija – tai raginimas kultūros įstaigų vadovams kartu apmąstyti vykstančius pokyčius, pasidalyti idėjomis ir išgirsti vieniems kitus. Tai galimybė vadovams tobulėti profesine prasme, tiek pačiai kultūrai duoti toną vykstančiuose pokyčiuose.
Ši konferencija – tai raginimas kultūros įstaigų vadovams kartu apmąstyti vykstančius pokyčius, pasidalyti idėjomis ir išgirsti vieniems kitus.
Konferencija vyko šį pavasarį visuomenei atvertuose Sapiegų rūmuose Antakalnyje. Rūmai pastatyti 1689–1692 m. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didžiojo etmono, Vilniaus vaivados Kazimiero Jono Sapiegos užsakymu perstačius šioje vietoje jau stovėjusį mūrinį namą.
Buvusi prašmatni didikų užmiesčio rezidencija dabar atgimusi kaip nauja kultūros ir meno erdvė puikiai reprezentuoja patį kultūros sektorių. Kaip šie rūmai keitėsi prisitaikydami prie laikotarpio diktuojamų sąlygų, taip ir kultūros sektorius geba keistis, atspindėti vyraujančias vertybes, pasaulėžiūrą ir socialines realijas bei išlaikyti savo gyvybingumą ir aktualumą visuomenėje.
Kultūra iššūkiams atlaikyti
Anot konferencijoje pranešimą skaičiusio kultūros istoriko Aurimo Švedo, kultūra, kaip gyvenimo būdas, nulemtas visuomenės ir individo, yra esminė priemonė susiduriant su kylančiais iššūkiais: įtempta geopolitinė situacija, ekonominis nestabilumas, greitas gyvenimo tempas, pakitusi laiko samprata, nuolatinis praeities alsavimas į nugarą, baimė dėl ateities, identitetų trapumas.
Šių iššūkių akivaizdoje žmonės ieško paprastų ir lengvų atsakymų, tačiau būtent kultūra suteikia priemones, mokančias gyventi su kylančiais netikrumu ir baime. Viešnia iš Ukrainos – Olena Honcharuk, Dovženko kino centro Filmų muziejaus direktorė, pabrėžė, kad karo akivaizdoje kultūrinė veikla yra būdas išgyventi, padeda išlaikyti orumą ir tautinę tapatybę.
Krizių metu kultūra suteikia erdvę išreikšti emocijas, dalytis išgyvenimais ir rasti prasmę. Apskritai, kurdami kultūrą suteikiame galimybę suprasti ir pamatyti pasaulį naujomis akimis. Taip galime papasakoti pasauliui, kas esame, ir formuoti bei stiprinti savo tapatybę. „Istorija skatina kultūrą elgtis drąsiai.
Siekiant savo tapatybės išlaikymo ilgalaikėje perspektyvoje yra reikalinga drąsi kūryba, kurioje suderinamas tęstinumas ir inovacijos.“ Kultūra ne tik atspindi mūsų pasaulėžiūrą, bet ir formuoja ateitį, suteikdama įrankius, reikalingus gyvenimui su besikeičiančiais iššūkiais.
Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus generalinis direktorius Arūnas Gelūnas atkreipė dėmesį į tai, kad svarbu ne tik puoselėti kultūrą, bet ir kurti turinį, atitinkantį aukščiausios kokybės standartą bei atliepiantį vartotojų poreikius ir visuomenės aktualijas. Būtent aukštos kokybės kultūra padeda krizių metu, skatina inovacijas, prisideda prie ekonomikos ir stiprina bendruomenės ryšius.
Pasitelkus šiuolaikines technologijas kuriamą kultūrinį turinį galima skaitmenizuoti, padaryti patrauklų ir patogiai prieinamą. Taip sėkmingai atveriamos durys į pasaulines auditorijas ir kartu išsaugomas kultūrinis paveldas, kuris lieka nepavaldus laikui ir aplinkybėms.
Laikas pokyčiams – dabar!
Kiekviena naujovė – nesvarbu, maža ar didelė, – atneša daug mitų, nebūtų istorijų ir kelia nerimą bei baimę. Neretai kyla ir prasmingumo klausimas. Ypač ekstremalių situacijų akivaizdoje.
Pokyčių fasilitavimo bendrovės „Shibui“ vadovas Kęstutis Vingilis konferencijos metu ragino vadovus ne susigūžti ir išlaukti, o ieškoti ir eksperimentuoti: „Pokyčius reikia inicijuoti, o ne tiesiog reaguoti.“
Ragino vadovus ne susigūžti ir išlaukti, o ieškoti ir eksperimentuoti: „Pokyčius reikia inicijuoti, o ne tiesiog reaguoti.“.
Tiesa, jis pabrėžė ir tai, kad didžioji dalis eksperimentų nepavyks, bet vis tiek ragino judėti ir bandyti. Konferencijoje taip pat dalyvavęs Lietuvos Respublikos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento analitikas, istorikas Karolis Zikaras kvietė vadovus jau dabar planuoti ir ruoštis ekstremalioms situacijoms, nes būtent planavimo įgūdis padeda lengviau pasiruošti tam, kas vyks ne pagal planą. Aiškiai apsibrėžus tikslus ir strategiją nerimas ir baimė pakeičiami stabilumo ir užtikrintumo jausmu.
Tačiau įgyvendinant pokyčius svarbu ne tik vadovo gebėjimas juos inicijuoti ir valdyti, bet ir motyvuoti ir užkrėsti savo komandą idėjomis bei vertybėmis ir sukurti sinergiją, kurioje siekiama bendrų tikslų.
Kultūros įstaigose, kaip pastebėjo Lietuvos audiosensorinės bibliotekos direktorė Inga Davidonienė, kur darbuotojai dažnai ieško prasmės ir kūrybos galimybių, itin svarbu, kad įstaigos strategija bei planai būtų kuriami kartu su darbuotojais, nes būtent kartu yra kuriamas kokybiškas kultūros produktas.
Vadovas turi ne tik nurodyti kryptį, bet ir būti tarp žmonių, matydamas visumą. Grįžtamasis ryšys ir darbuotojo įtraukimas į procesus stiprina darbuotojo motyvaciją ir leidžia matyti savo darbo rezultatus, kas yra kritiškai svarbu siekiant sėkmingų pokyčių įgyvendinimo.
Kultūra – lyderė pokyčių akivaizdoje
Ši pirmą kartą vykusi kultūros vadovų konferencija yra išties svarbus įvykis ir prasmingos tradicijos pradžia, pabrėžianti kultūros galią visose gyvenimo srityse. Konferencija sudarė puikias sąlygas kūrybai, bendradarbiavimui ir lyderystei, skatindama vadovus įkvėpti vienas kitą ir kartu spręsti šiandienos iššūkius.
Kultūros lyderiai, susirinkę šioje konferencijoje, turėjo galimybę keistis idėjomis, formuoti naujas strategijas ir stiprinti savo vaidmenį visuomenėje. Šis renginys ne tik pažymėjo svarbų žingsnį kultūros vystymosi kelyje, bet ir paskatino ilgalaikius pokyčius, kurie prisidės prie visuomenės gerovės ir ateities kūrimo.
Konferencija buvo organizuojama vykdant Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos finansuojamą projektą „Kultūros sektoriaus bendrųjų, vadybinių ir profesinių kompetencijų tobulinimas“. Projektą įgyvendina Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka.
