Kultūros periodinių leidinių asociacija: pokyčių reikia, bet ne bet kokių
Anot Kultūros periodinių leidinių asociacijos vadovės Monikos Krikštopaitytės, naujasis modelis į visą žiniasklaidą turėjo atnešti esminių pokyčių, tačiau šiuo atveju vyksta tik „galių persigrupavimas per Tarybos sudėties kaitą“.
„Matau, yra interesų grupės, kurioms atrodo, kad jos kažką laimi ir galbūt kažką galės daugiau pastumti, bet iš principo, visa žiniasklaida nieko nelaimi. Nes šis modelis neturi jokių ypatingų turinio pokyčių, kurie galėtų atspindėti tą žiniasklaidos šiuolaikiškėjimą ir įvykusias permainas. <…> Kaip Kultūros periodinių leidinių asociacija, mes išgyvename dėl to, kad iš įstatymo nebūtų išimti tie procentai kultūrinei spaudai ir regioninei žiniasklaidai – išėmus procentus šios dvi pažeidžiamos grupės neturi šansų ilgai išgyventi šitoje aplinkoje“, – sakė M.Krikštopaitytė.
Pasiteiravus, ar mato signalų, jog iš įstatymo projekto bus panaikintas procentinis biudžeto skirstymas, įskaitant nuostatą mažiausiai 25 proc. biudžeto skirti kultūrinei žiniasklaidai, M.Krikštopaitytė sakė, jog nors antradienį projekto svarstymo metu Seime tokios pataisos teiktos nebuvo, „debatuose viešojoje erdvėje ne kartą skambėjo, kad to neturi būti, kad reikia lankstumo.“
„Bet jei fondo DNR lemia Taryba ir jo darbą tvirtinančios institucijos, tai mūsų – kultūros organizacijų atstovų – ten yra mažuma. Po daugelio metų stumdymosi SRTF, tos pačios organizacijos pereina į kitą konfigūraciją ir čia mūsų šansai yra mažesni, nes mūsų proporcija yra mažesnė.
Jautėme labai didelį spaudimą. SRTF skiriamos lėšos yra neadekvačios situacijai. O tos pačios interesų grupės dalyvauja ir SRTF taryboje. Nežinau, galbūt net rezultatai šiais metais [SRTF finansavimo] tokie keisti – atspindi, kad jie sabotuoja tą fondą ir skatina greičiau rinktis naują [fondą]“, – sakė M.Krikštopaitytė.
Šis modelis neturi jokių ypatingų turinio pokyčių, kurie galėtų atspindėti tą žiniasklaidos šiuolaikiškėjimą ir įvykusias permainas, – sako M.Krikštopaitytė.
Asociacijos vadovė taip pat pabrėžė, jog darbo grupė buvo daugiau imitacinė, o apie turinį joje nebuvo kalbėta. Paprašius patikslinti, kokių turinio pokyčių tikimasi, M.Krikštopaitytė sakė: „Dabar kažkokio tobulo modelio negaliu paimti ir padiktuoti, bet mažų mažiausiai tokioje Taryboje turėtų dalyvauti žurnalistų organizacijos, turėtų būti, pavyzdžiui, tiriamosios žurnalistikos programa, neturėtų būti „kitų programų“, nes visiškai neaišku, kas tai yra. Turėtų būti kalbama apie turinio kokybę, o ne kas kiek gaus pinigų. “
Kokius pokyčius dabar siūlomame projekte asociacija laikytų svarbiausiais?
„Man projektas iš esmės visas atrodo blogas. Tiesiog jį turėtų rengti ne Ramūnas Karbauskis su selektyviai pasirinkta darbo grupe, kur matematiškai paskaičiuoti balsai bus mažumoje, o ekspertai, pasikvietus tuos pačius viso lauko dalyvius ir pakalbėjus apie turinį“, – sakė M.Krikštopaitytė.
R.Karbauskis sako, kad politikai buvo apgauti
Antradienį projektas buvo grąžintas svarstyti komitetams, nes priimta Juliaus Sabatausko pataisa prieštarauja kitoms įstatymo nuostatoms. Opozicija svarstymo metu taip pat ne kartą pabrėžė, jog mano, kad naujojo modelio dėka žiniasklaidos finansavimas gali būti politizuotas.
Komentuodamas šiuos procesus, Seimo Kultūros komiteto pirmininkas ir projekto darbo grupės vadovas R.Karbauskis neslėpė nusivylimo.
„Viso to darbo nebūtų daroma, jeigu fondo steigėjai ir tie, kurių interesais dabartinis fondas rūpinasi, nebūtų prieš pusantrų metų pasakę, kad fondu nepasitiki ir ten nebūtų ginčų kilę. Kai po to jie dar pasakė, kad kalta valdžia, mes įsikišome į šitą klausimą, sakydami, kad valdžia nieko negali pakeisti, nes yra absoliuti savivalda. Reiškia, darome pakeitimus. Tuomet absoliuti dauguma pasakė: taip, darom pakeitimus. <…>
Dabar aš skaitau publikacijas ir neatsistebiu: šneka žmonės, kurie arba iš viso pamiršo, kas buvo tuos pusantrų metų šnekama, arba turi kažkokią kitą intenciją, galbūt politinę intenciją, ir šneka visišką netiesą. <…> Aš niekaip nesuprantu, ką bando padaryti opozicija ir ką bando padaryti [Žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius] Radzevičius. Jie nori padaryti, kad viskas liktų taip, kaip buvo, t.y. taip, kaip jie patys sakė, kad būti negali“, – sakė R.Karbauskis.
Tarp pagrindinių pertvarkos priešininkų R.Karbauskis mini opoziciją, kuri trukdo priimti bet kokį sprendimą, „koks jis bebūtų – geras ar blogas“, bei D.Radzevičių. Tačiau atkreipus dėmesį, jog nepritarimą ŽRF yra išreiškusi ir Kultūros periodinių leidinių organizacija, R.Karbauskis sakė, jog jei būtų žinojęs rezultatą, „nebūtų piršto pajudinęs“.
„Jeigu jie gali susitarti dabartiniam fonde – jokių problemų. Bet paminės valdžią nors vieną sykį, kad valdžia kalta dėl ko nors, tai tokiu atveju aš sakysiu: jūs ką, iš mūsų juokiatės, ar kaip? <…> Jie buvo iniciatoriai šito įstatymo atsiradimo, ruošimo ir t.t. Ir dabar jie traukiasi. Tai viskas, taškas. Jeigu jiems nereikia, jeigu jie su [SRTF direktoriumi Gintaru] Songaila priešaky ras sprendimus fonde – tvarkoj, man irgi Songaila nemaišo“, – kalbėjo R.Karbauskis, pridurdamas, jog netiki, kad toks susitarimas bus rastas, o politikai šioje situacijoje buvo apgauti.
Paminės valdžią nors vieną sykį, kad valdžia kalta dėl ko nors, tai tokiu atveju aš sakysiu: jūs ką, iš mūsų juokiatės, ar kaip? – sakė R.Karbauskis.
Reaguodamas į anksčiau išsakytas pastabas, jog darbo grupėje pritrūko diskusijų apie turinį, R.Karbauskis sakė, jog turinio vertinimas yra ne politikų reikalas. O į teiktus siūlymus ir žiniasklaidos lauko poreikius, jo teigimu, buvo atsižvelgta.
„Kas neatsižvelgta, tai tai, kad Taryboje iš 11 žmonių ne 4 žmonės yra jų asociacijos [Kultūros periodinių leidinių asociacijos] atstovai. <…> Bandžiau sakyti tai komitete: jūs ką, iš anksto pasakot, kad kiti žmonės, kurie bus Taryboje, bus prieš jus, kovos prieš kultūros leidinius? Kaip galima pasakyti, kad kažkas veiks prieš? Dabar, kai turime tokį fondą, kokį turime, kuriame yra labai skirtingų interesų steigėjai, nėra net kam pasiskųsti. Jie negali tikėtis, kad steigėjai savo dauguma įvertins, kad kultūros periodiniai leidiniai jiems išskirtinai svarbūs. O šiuo atveju yra tik vienas steigėjas to naujo siūlomo fondo – Kultūros ministerija. Šituo atveju jie kaip ir sako, kad mes nepasitikime Kultūros ministerija. Tai kuo dar galima pasitikėti, jei ne Kultūros ministerija?
Mes įstatyme turime – minimum 25 proc. visos sumos, kuri skiriama visam šitam fondui, skiriama kultūros leidiniams. Yra trimetės programos kultūros periodiniams leidiniams, kurias įrašėm į įstatymą – to jie labai norėjo. Aš suprantu viena – kažkas kažką įtikino, tik nesuprantu, kokiais argumentais“, – sakė R.Karbauskis.
ŽRF pritariančių asociacijų – ne viena
Naujajam fondui palaikymą yra išreiškusios kelios žiniasklaidos asociacijos. Tarp jų – asociacija „Nacionalinė spauda“, Interneto žiniasklaidos asociacija, Nacionalinė rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociacija, Lietuvos regioninių radijo stočių asociacija.
Asociacijos kreipėsi į Seimą, teigdamos, jog projektas yra kompromisinis: „<...>jame pasiekta, kad Žiniasklaidos rėmimo fonde skirtingų rūšių žiniasklaidos priemonės (per asocijuotas struktūras) turėtų po savo atstovą, keturi nariai būtų atrenkami iš viešo registro nepriklausomų atstovų: žmogaus teises, kultūrą puoselėjančių nevyriausybinių organizacijų, kas užtikrina fondo lėšų skirstymo skaidrumą. Kultūros leidiniams įstatymu siūloma įtvirtinti gauti ilgalaikę, t.y. trejų metų paramą.“
Pastarosios asociacijos valdybos pirmininkės pavaduotojas Alvydas Balčiūnas teigia: „Fondą vertiname teigiamai todėl, tai iš tiesų tai yra žiniasklaidos rėmimo fondas, kuris apima visas medijas. Mūsų žmonės dvejus metus dirbo prie šio klausimo. Ir dirbo žmonės, susiję su žiniasklaida. Dabartiniame SRTF yra daug žmonių, kurie su žiniasklaida neturi nieko bendro.
Kaip buvo pasakyta dabartinės valdžios, žiniasklaida gautų daugiau lėšų įvairiems projektams, jei būtų skaidresnis savireguliacijos mechanizmas. Kaip bebūtų, galime vaidinti, kad esame privatininkai, dalininkai, atskirų asociacijų atstovai ir medijų atstovai dabartiniame fonde, bet pinigai tai yra valstybės. Ir aš manau, kad valstybė turi visą teisę ir pareigą atstovauti ir kontroliuoti savo pinigus.“
Paklaustas, ar asociacija jaučiasi išklausyta ir įtraukta į procesą, A.Balčiūnas sako: „Reiktų pasikelti, kas ką siūlė, kiek aktyviai domėjosi, kiek aktyviai dalyvavo, tada būtų galima turėti iš tikrųjų objektyvų atsakymą apie įsiklausymą į siūlymus. <…> Buvo tikrai daug prieštaravimų, buvo diskusijų – nebuvo viskas labai paprasta. Bet diskutavo tie, kurie norėjo, tie, kurie lankė, kurie skyrė tam dėmesio ir suprato, kad tai yra svarbu.“
Interneto žiniasklaidos asociacijos pirmininkas Arnas Marcinkus teigia, jog už fondą pasisako, nes „SRTF nebeatlaiko kritikos ne tik mūsų, bet ir ne vieno rinkos žaidėjo: dėl skaidrumo, neaiškių kriterijų, finansavimo fragmentiškumo ir kt.“
„Manom, kad įkūrus naują fondą, į kurį organizacijos galėtų deleguoti savo Tarybos narius, kuriame atsirastų daugiau Tarybos narių per Senatą ir čia galėtų patekti visiškai kitos organizacijos negu dabartiniam fonde, to skaidrumo, viešumo galėtų būti daugiau. Dar vienas dalykas, už kurį garsiai pasisakė Interneto žiniasklaidos asociacija, yra tai, kad nacionalinis transliuotojas nebegalėtų pretenduoti į fondo pinigus. Ir kad tų pinigų visai žiniasklaidos rinkai, kuri negauna tikslinio finansavimo, kaip tik liktų daugiau“, – sakė A.Marcinkus, pridurdamas, kad atmeta kaltinimus, jog Interneto žiniasklaidos asociacija mato sau tiesioginę naudą naujo fondo kūrime.
Anot jo, ŽRF kritikai siūlo reformuoti šiuo metu egzistuojantį SRTF, tačiau, jo nuomone, „imantis darbo iš esmės, reiktų versti tuščią popieriaus lapą ir pradėti fondui gyventi naują gyvenimą, kurti naujas taisykles, naujus skaidrumo etalonus ir t.t.“
SRTF nebeatlaiko kritikos ne tik mūsų, bet ir ne vieno rinkos žaidėjo: dėl skaidrumo, neaiškių kriterijų, finansavimo fragmentiškumo, – sako A.Marcinkus.
„Priešininkai siekia susitarti, kaip mūsų valstybė mato tolesnį kultūros spaudinių finansavimą, regionų žiniasklaidos finansavimą ir, remiantis tyrimais, priimti tam tikrus valstybinius užsakymus, ko mums reikia daugiau sukurti. <…> Aš nesakau, kad mano oponentų siūlomas veiklos modelis yra nereikalingas, bet nemanau, kad reikėtų sukergti du dalykus į vieną vietą ir dėl to blokuoti ŽRF atsiradimą“, – sakė A.Marcinkus.
Deimantas Jastramskis: interesų grupės pačios sau nori atstovauti ir pačios gauti pinigus
Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto doc. dr. Deimantas Jastramskis, Seimo pasamdytas kaip nepriklausomas ekspertas įvertinti įstatymo projektui, sako, jog kai kurie dalykai projekte „nepasiekia tikslų, kurių siekiama reforma“.
„Visų pirma, pati valdymo struktūra daroma griozdiška. Įvedamas Senatas, kuris yra visiškai nereikalingas. Jeigu fondas yra viešoji įstaiga, tai pagal viešosios įstaigos įstatymą, turėtų būti tik Taryba. <…> Kam reikalingi du kolegialūs valdymo organai, jei gali būti tik vienas?
Kitas dalykas, kuris yra labai svarbus ir apie kurį viešojoje erdvėje mažiausiai kalbama – ką pasiūlyti į Tarybos narius? Interesų grupės pačios sau nori atstovauti ir pačios gauti pinigus. <…> Nėra taip paprasta sudaryti Tarybą iš nepriklausomų žmonių Lietuvoje, todėl pasirenkamas toks variantas, kada suinteresuotos pusės siūlo savo atstovus ir tokiu būdu galvoja, kad Taryba suras kompromisą ir kažkaip rasis skaidrumas, bet nemanau, kad tai yra pats geriausias variantas“, – sako D.Jastramskis.
Paklaustas, ar, jo nuomone, yra reikalingas naujo fondo steigimas, ar pakaktų SRTF pertvarkos, D.Jastramskis sako: „Čia yra dilema. Nes fondas su 20 dalininkų nėra efektyvus. Čia yra priimtinas argumentas, kad tai keistinas dalykas. Bet kita pusė, kuri argumentuoja, kad užteks vieno dalininko ir jis bus Vyriausybė, yra kitas kraštutinumas. Manau, kad reiktų ieškoti kompromiso su keliais dalininkais. Tokiu atveju problemą būtų galima išspręsti geriau.“
Naujas fondas galėtų padėti derybose dėl didesnio finansavimo?
Kultūros viceministrė Regina Jaskelevičienė teigia, jog šia pertvarka bandoma atsižvelgti į sektoriaus lūkesčius, įgyvendinti valstybės kontrolės pastabas, anot kurių SRTF atskaitingumas ir lėšų skirstymo kontrolė nėra pakankama, bei atliepti pačios Kultūros ministerijos lūkesčius: „Tai, ką matome viešoje erdvėje, kiek gauname skundų į ministeriją ir dėl lėšų paskirstymo, ir dėl veiklos efektyvumo, mums kelia klausimų ir norą šitą užsisenėjusį klausimą spręsti.“
Kokie esminiai pokyčiai lauktų projektų teikėjų, jei naujasis fondas būtų įsteigtas?
„Vienas esminių šio fondo privalumų yra tai, kad įstatyme jau atsiranda lėšų skirstymas ne tik pagal žiniasklaidos sritį – radijas, televizija, internetas ir pan., kaip buvo iki šiol, bet taip pat atsiranda ir numatymas lėšų paskirstymo pagal turinines programas: atsiranda kultūros ir meno programa, regionų informacinio skatinimo programa, medijų informacinio raštingumo programa ir t.t.“, – teigia R.Jaskelevičienė.
Paklausta, ar pagrįstas dalies žiniasklaidos lauko lūkestis, jog naujojo fondo įsteigimas reikštų ir didesnį finansavimą, viceministrė teigia: „Labai sunku derėtis dėl papildomo finansavimo tiek su Finansų ministerija, tiek kelti šiuos klausimus Seime, kai nuolat turime priekaištų dėl nepakankamo skaidrumo, aiškumo ir objektyvumo. Manome, kad išsprendus šiuos klausimus, turime svertus ir esame įgalinti eiti ir prašyti didesnio finansavimo.“
Opozicijos ir ekspertų kritikuojama fondo struktūra, sudaryta iš Tarybos ir Senato, anot viceministrės, užtikrina skaidrumą ir papildomą įsitraukimą į fondo veiklą, o taip pat tampa dar vienu svertu, užkertančiu kelią tariamai politinei įtakai. Baimės dėl jos, anot viceministrės, nėra pagrįstos.
Išsprendus šiuos klausimus, turime svertus ir esame įgalinti eiti ir prašyti didesnio finansavimo, – teigia R.Jaskelevičienė.
„Valstybė, tapdama dalininku, neperima nei fondo remiamų projektų vertinimo, nei finansavimo. Į fondo Tarybą taip pat įtraukiami keturi papildomi, visiškai nepriklausomi asmenys, kuriuos turėtų atrinkti Senatas. Taip pat noriu atkreipti dėmesį, kad fondo projektų vertinimą atlieka ekspertai – po tris ekspertus yra numatoma skirti kiekvienai programai. Numatomi kvalifikaciniai reikalavimai tiek Tarybos nariams, tiek ekspertams. Imtasi, mūsų galva, visų reikiamų ir galimų priemonių tam, kad fondas galėtų veikti visiškai nepriklausomai nuo bet kokios politinės įtakos“, – teigia viceministrė.
D.Radzevičius: valstybė turėtų atlikti tyrimą apie rinkos poreikius
Pasak Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininko Dainiaus Radzevičiaus, valstybė pirmiausia turėtų atlikti tyrimą apie poreikius – „ko rinkoje labiausiai trūksta, o kas, galbūt, ir taip gaminama ir kam nereikia paramos.“
„Turi būti tyrimas, kuriuo remiantis nepriklausomi ekspertai galėtų pagal valstybės nustatytus prioritetus skirstyti paramą. Be jokios abejonės, ištaisant senąją klaidą, kai veikiančiame SRTF buvo sukurta labai daug krypčių ir programų su labai mažai pinigų – kartais mažiau nei reikėtų tokioms programoms įgyvendinti. Visą laiką pateikiu pavyzdį: jei LRT kaip visuomeninis transliuotojas, iš viso turintis šešetą ar kiek kanalų, gauna virš 40 mln. eurų, tai šito fondo, kuris yra skirtas visai žiniasklaidai paremti, suma yra 15 kartų mažesnė ir daugelį metų nedidinta. Ir čia yra esminis atsakymas, kokio modelio reiktų. Taip pat reiktų nepriklausomų ekspertų subūrimo. Nepriklausomų nei nuo asocijuotų struktūrų, nei nuo verslo grupių“, – sakė D.Radzevičius.
Šiuo metu skirtingos žiniasklaidos asociacijos užima skirtingas pozicijas. Paklaustas, kiek realu tarp jų rasti konsensusą, D.Radzevičius teigė: „Aš manau, kad susitarti būtų galima labai lengvai, jei būtų kalbama apie principus, o ne apie tai, kas turėtų privilegijas kur deleguoti žmones, skirstyti pinigus ir t.t. Čia tikrai, mano galva, lengvas būtų sutarimas, jei toje diskusijoje pagrindinis moderatorius būtų ne toks politikas kaip R.Karbauskis – čia jau turiu pasakyti savo asmeninę nuomonę, nes tai, kaip R.Karbauskis dirbo darbo grupėje, [rodė], kad tikslas nebuvo diskutuoti, bet tik parengti ŽRF projektą.
Būtų gerai, kad ne politikai spręstų principų klausimus, bet politikai rastų tarpusavy sutarimą – tai irgi labai svarbu, nes čia yra valstybės politikos klausimas. Kad ir pozicinės, ir opozicinės frakcijos labai rimtai diskutuotų, kokio modelio reikia. Dar kartą pabrėžiu – modelio, o ne fondo. Nes jei fondą vieną uždarysim, kitą atidarysim, niekas savaime nepasikeis. O vienas iš argumentų, kodėl nepasikeis, būtų toks – jei pasižiūrėsite, kas yra dabartinėje taryboje SRTF ir naujai numatytame ŽRF, tai didžioji dauguma žmonių yra tie patys“, – sakė D.Radzevičius, anot kurio, diskutuojant apie naują žiniasklaidos finansavimo modelį, būtų galima atsispirti nuo Švedijos patirties.
SRTF dalininkų siūlymai nebuvo svarstyti
SRTF direktorius Gintaras Songaila teigė, jog 2018 m. fondo dalininkų sutarimu – išskyrus Kultūros ministeriją, kuri posėdyje nedalyvavo – buvo pateikti siūlymai darbo grupei, kaip galima tobulinti žiniasklaidos rėmimo mechanizmą Lietuvoje.
„Buvo siūloma plėsti Tarybos sudėtį, iš 7 iki 11, įtraukiant daugiau kūrybinių sąjungų atstovų. Siūloma kultūros periodiniams leidiniams nustatyti trejų metų programas – šitą pasiūlymą perrašė ir į naują fondą, jo šalininkai mėgina jį pateikti kaip savo privalumą.
Toliau buvo pasiūlymas, kad būtų numatytos lėšos visuomenės informavimo saugumo ir medijų raštingumo ugdymo programoms – kiekvienai programai atskirai. Du dalininkai neturėjo teisės būti renkami į Tarybą – tai Lietuvos mokslininkų sąjunga ir Teisininkų draugija. Bendru sutarimu, jeigu atsirastų ir kitų dalininkų, jie vieną atstovą galėtų siūlyti Tarybai“, – apie svarbiausius siūlymus pasakojo G.Songaila.
G.Songaila į darbo grupę įtrauktas nebuvo, tačiau, jo žiniomis, buvo nutarta pateiktų pasiūlymų išvis nesvarstyti. Tai patvirtino ir D.Radzevičius.
Anot SRTF Tarybos pirmininkės Vaivos Žukienės, Kultūros ministerija vykdo vidaus auditą, tačiau tikrina tik SRTF ūkinę, teisinę veiklą: „Jie nežiūri turinio. Nežiūri, kokie yra projektai, kaip jie vykdomi, ar jie padaro tai, ką yra pažadėję. Manau, kad ministerija prieš pradedant kurti naują fondą ar reformuojant šį, galėjo atlikti analizę kuriamo turinio: kokios buvo sisteminės klaidos, kas buvo nepadaryta, ko buvo tikėtasi? <....>
Aš bijau, kad neišdiskutavus visų dalykų, tos pačios ydos persikels į naują fondą – bet kam tada tos reformos? Reforma turi būti protinga. Ji turi, visų pirma, įžiūrėti, kas buvo blogai, pasiimti, kas buvo gerai, ir tada, visoms pusėms suradus kompromisą, kažką daryti“, – kalbėjo V.Žukienė.
