„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

Kūrėjai ruošiasi mokslo metams: paslaugas su kultūros pasu siūlo dvigubai brangesnes

Naujajam mokslo metų sezonui kybant ant nosies, menininkai jau kreipiasi į ugdymo įstaigas siūlydami savo kultūrines programas, apmokamas kultūros pasu. Kaip ir būtų nieko keisto, jeigu paslaugos nebūtų dvigubai brangesnės nei be paso. Švietimo įstaigų vadovų profesinės sąjungos vadovė Jolita Andrijauskienė teigia, kad yra girdėjusi ne vieną skundą dėl pabrangusių paslaugų, nors 15min kalbinti specialistai turi ir kitų patirčių.
Lietuvos nacionalinis muziejus
Asociatyvi nuotrauka: ekskursija muziejuje / Vidmanto Balkūno / 15min nuotr.

Portalą 15min pasiekė mokykloms skirtas lėlių teatro „Alfa“ laiškas, kuriame siūloma užsisakyti „linksmą edukacinį spektaklį „Kelionė pas Todėl“, skirtą 1–4 klasių mokiniams bei darželinukams.

Teigiama, kad spektaklio metu vaidina vienas aktorius – Alfonsas Rameika, – kuris valdo ir lėles, ir įtraukia vaikus į pasirodymą. Renginio kaina su kultūros pasu – 5 eurai, o štai be kultūros paso – 2 eurai.

15min nuotr. / Lėlių teatro laiškas mokykloms
15min nuotr. / Lėlių teatro laiškas mokykloms

Kultūros pasas – atgaiva

Susisiekus su teatro vadovu A.Rameika, 15min pasiteiravo, kodėl taip smarkiai skiriasi kaina.

„Atsakymas paprastas – žmonės negali mokėti didesnių pinigų kaimuose negu 2 eurai. Tai yra daug. Atlyginimai mažesni, o su kultūros pasu jau finansuoja Europos Sąjungos struktūros, tad galime pagal jį kainą dėti aukštesnę. Tam, kad ir mes galėtume normaliai funkcionuoti, kaip aktoriai“, – tikina jis.

„Lėlių teatrui reikia ir scenos, kadangi esu vienas aktorius, kuris dirba balsais, reikia aparatūros, su kuria mane matytų ir girdėtų. Į vieną spektaklį turiu investuoti kokį tūkstantį eurų. Paskaičiuokite, kiek reikia sumokėti, plius mokesčiai. Jeigu už 2 eurus (būtų pasirodymas – red.), tai lieka kapeikos“, – prideda jis.

VIDEO: Alfa lėlės naujas sezonas

Anot aktoriaus, prieš kultūros pasą jis siūlęs paslaugas už 2 eurus, tačiau tokia suma, jo teigimu, tėra „išgyvenimas“, į rankas „lieka labai nedidelė suma“.

„Tas kultūros pasas yra atgaiva, galim daugiau sau leisti. Kuo daugiau pinigų, tavo kūryba prasiplečia, gali daugiau fantazuoti, daugiau padaryti. O kada nėra – kaip ir visur, minimaliai. Ir turi suktis. Iš kirvio koto“, – teigė A.Rameika.

Švietimo atstovų patirtys skiriasi

Lėlių teatro „Alfa“ dvigubas pasiūlymas gali būti ne vienetinis atvejis.

Apie šį pasiūlymą girdėjusi Švietimo įstaigų vadovų profesinės sąjungos vadovė Jolita Andrijauskienė teigia, kad tokių pavyzdžių netrūksta. Iš kolegų jai teko girdėti ne vieną atsiliepimą, kur paslaugos su kultūros pasu yra įkainojamos brangiau – tiek privataus sektoriaus, tiek kultūros įstaigų.

„Kiek teko bendrauti su kauniečiais, su vilniečiais, su šiauliečiais – absoliučiai visi akcentuoja ta patį. Tai yra valstybės pinigai, kuriuos gali užsitikrinti. Kainos automatiškai šoktelėjo dvigubai“, – sakė profesinės sąjungos vadovė.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Mokinukai
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Mokinukai

Pasirodo, yra ir kitokių patirčių turinčių pedagogų. Pasak Panevėžio „Vytauto“ progimnazijos pradinio ugdymo skyriaus vedėjos, įstaigoje kuruojančios kultūros pasą, Renatos Radzevičienės, nei pačiai, nei jos kolegoms mokytojams neteko girdėti apie pabrangusias paslaugas.

„Iš savo mokytojų, kurie naudojasi kultūros pasu, tokių atsiliepimų tikrai negirdėjau, kad kainos smarkiai skiriasi. Tikrai negaliu to teigti“, – tikino ji.

R.Radzevičienė kartu pridėjo, kad nei ji, nei mokytojai nėra gavę ar matę pasiūlymų, kur paslauga būtų įkainota brangiau su kultūros pasu, negu kad be jo.

Kultūros pasas skirtas ne pasipelnyti

Pasak asociacijos „Kultūros savivaldos kolegija“, savivaldybių administratorės, koordinuojančios visas kultūros įstaigas, kanclerės Vilmos Griškevičienės, jai nėra tekę girdėti apie skirtingai taikomą kainodarą – su kultūros pasu ir be.

Jeigu tokių atvejų pasitaiko, jos teigimu, reikėtų keisti įstatymą.

„Aš manyčiau, kad tai tikrai netoleruotina. Vadinasi, taisyklėse turėtų būti įrašyta nuostata, kad kultūros paso įkainis neturėtų skirtis nuo patvirtintų įkainių už tokias pačias teikiamas paslaugas“, – teigia ji pridėdama, kad tokios kūrėjų kainos interpretacijos „yra negeros“.

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Lino kelio eksponatai
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Lino kelio eksponatai

Anot V.Griškevičienės, kultūros pasas neturėtų būti naudojamas pagerinti savo finansinei padėčiai. Jos teigimu, yra kitų projektų, skirtų būtent sustiprinti kūrėjų galimybes.

„Kūrėjai, kurie jaučia stygių, galėtų pasidomėti Tolygios kultūrinės raidos modeliu. Kadangi pati dirbu ekspertinį darbą toje programoje, tai matau ir manau, kad yra gražios, įdomios ir didelės galimybės“, – sako ji.

Suma turėtų būti indeksuojama

Kultūros ministerijos teigimu, jai yra žinoma, kai patvirtintų kultūros paso programų kainos yra didinamos. Tiesa, kainodara vykdoma skirtingai nei lėlių teatro atveju – ne siūlant dvigubas kainas, bet didinant paslaugos kainą su kultūros pasu.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Kultūros ministerija
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Kultūros ministerija

Pasak ministerijos Ryšių su visuomene ir strateginės komunikacijos skyriaus vedėjos Janos Mikulevič, kainos buvo keliamos dėl papildomų išlaidų priemonėms, kurias anksčiau atsinešdavo mokiniai.

„Kultūros ministerija nenurodo, kiek turi kainuoti paslauga, ji tik negali viršyti 15 eurų už paslaugą. (…) Ministerijai yra žinomi atvejai, kai kultūros ir meno įstaigos pakėlė savo paslaugų kainas siūlydamos jas kultūros paso rinkiniui, bet kainos kėlimo priežastis yra sąlygos, kad visomis paslaugai reikalingomis priemonėmis aprūpina paslaugų teikėjai, atitikimas. Anksčiau kai kurias priemones atsinešdavo patys mokiniai.

Be to, jau kultūros paso rinkinyje esančių paslaugų kainų kėlimas yra įmanomas tik pateikus argumentuotą prašymą, kuriame būtina nurodyti priežastis, ir kurį vertina ekspertų komisija“, – sakė ministerijos atstovė.

Švietimo, mokslo ir sporto ministro (ŠMSM) Algirdas Monkevičius 15min yra sakęs, kad pastabų iš švietimo įstaigų darbuotojų apie pabrangusias paslaugas yra sulaukęs. Anot ŠMSM vadovo, tai būtų galima paaiškinti padidėjusiomis išlaidomis kituose sektoriuose.

„Vienas dalykas pati paslauga, o kitas dalykas, kad vaikams reikia ir pavalgyti, ir išvažiuoti, ir kitos išlaidos – tie dalykai nepinga, didėja darbo užmokesčiai ir t.t. (…) Tas paslaugas daugiausia teikia kultūros įstaigos, tie dalykai, matyt, yra susiję, kaip ir visur pas mus Lietuvoje. Atitinkamai turėtų būti indeksuojama“, – teigė jis.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius
Luko Balandžio / 15min nuotr./Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius

„Šiuo metu dėl kultūros paso deramės, kad suma nemažėtų kitais metais. Tai yra 12 mln. – nemažai“, – sakė švietimo ministras.

Kultūros pasas yra Kultūros ministerijos ir ŠMSM įgyvendinama priemonė, leidžianti mokiniams kartu su klase ar grupėmis valstybės lėšomis lankytis įvairiuose kultūros ir meno renginiuose. Tai yra koncertuose, parodose, spektakliuose, kituose pažintiniuose ir edukaciniuose kultūros užsiėmimuose.

Metams mokinio kultūros pasui skiriama suma yra 15 eurų. Paslaugų kainos siekia nuo keliasdešimt centų iki 15 eurų – ši suma yra didžiausia leistina paslaugai. Kai kurios jos yra nemokamos.

Kultūros paso iniciatyva pradėta vykdyti praėjusiais metais, šiuo metu įtraukta per 1100 paslaugų.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs
Reklama
Influencerė Paula Budrikaitė priėmė iššūkį „Atrakinome influencerio telefoną“ – ką pamatė gerbėjai?
Reklama
Antrasis kompiuterių gyvenimas: nebenaudojamą kompiuterį paverskite gera investicija naujam „MacBook“