Kūrybiškiausios 2021 metų knygos ir LLTI premijos laureatas tradiciškai buvo paskelbtas Vilniaus knygų mugėje. LLTI premijos laureatą iš dvylikos kandidatų slaptu balsavimu išrinko Instituto literatūrologų vertinimo komisija.
Kaip paaškėjo, pirmą sykį per 20 metų kūrybiškiausios metų knygos premija bus įteikta debiutantei Ievai Dumbrytei už knygą „Šaltienos bistro“.
Šiemet išrinktas kūrybiškiausių knygų dvyliktukas (abėcėlės tvarka):
1. Sandra Bernotaitė, Akys chimeros: romanas. Vaga, 2021.
2. Lina Buividavičiūtė, Tamsieji amžiai: eilėraščiai. Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2021.
3. Ieva Dumbrytė, Šaltienos bistro: romanas. Kitos knygos, 2021.
4. Dainius Gintalas, Vienos vasaros giesmė: eilėraštis upė. Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2021.
5. Gintaras Grajauskas, Nykstamai menkų dydžių poveikis megastruktūroms: eilėraščiai. Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2021.
6. Ramūnas Liutkevičius, Šokis įsuka šviesą: poezija. Bazilisko ambasada, 2021.
7. Gytis Norvilas, Akla valtis: eilėraščiai proza ir kiti įvykiai. Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2021.
8. Valdas Papievis, Ėko: romanas. Odilė, 2021.
9. Kornelijus Platelis, Korijantys veidrodžiai: eilėraščiai. Odilė, 2021.
10. Paulina Pukytė, Lubinas ir seradėlė. Apostrofa, 2021.
11. Undinė Radzevičiūtė, Minaretas ir 7: romanas. Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2021.
12. Tomas Vaiseta, Ch.: romanas. Baltos lankos, 2021.
Premija laureatui bus įteikiama Lietuvių literatūros ir tautosakos institute minint Kovo 11-ąją.
Aptariant per praėjusius metus išleistas knygas, kaip buvo rašoma pranešime spaudai, konstatuotas dvejopas įspūdis – nėra blogai, bet ir nėra taip gerai, kaip galėtų būti, daugiausiai šiais neramiais laikais rašoma ramios vidutiniško lygio prozos. Ryškiausia metų tendencija buvo įvardyta apokaliptinė pasaulėjauta, atpažįstama ir prozos, ir poezijos kūrinių temose bei vaizdinijoje.
2021 metų knygos liudija vykstant generacijų pokytį – nauja stiprių debiutantų karta atsisako įprasto lyrizmo plėtodami grotesko ir farso tradiciją. Pripažintų autorių naujos knygos dažniausia nepateisino skaitytojų lūkesčių, jose vengiama kelti rimtesnes problemas, akivaizdūs išsirašymo ženklai.
Vyresnės kartos kūrėjai tarsi kartoja save, tiražuodami ir neretai užsižaisdami citatomis iš ankstesnių kūrinių. Dar viena praėjusių metų tendencija – performatyvumo stiprėjimas: daugėja kūrinių, orientuotų į gyvą atlikimą, o ne į skaitymą tyloje.