„Taip elgtis su ministrais nedera – kai sužinai paskutinę minutę. Tai nekomandiškas ir nevadoviškas požiūris“, – sakė L.Ruokytė-Jonsson, komentuodama tai, jog gruodžio pradžioje ją atstatydino premjeras Saulius Skvernelis.
„Visoms aistroms nutilus, galiu tik patvirtinti faktą, kad vieno iš patarėjų spaudimas tikrai vyko būtent dėl Visuomenės informavimo įstatymo pataisų, tačiau mes atsilaikėme. Kalba buvo apie paprasčiausią darbo etiką, reglamentą. Nes mes, nedalyvavę darbo grupėje dėl tų pataisų, turėjome techniškai paruošti projektą ir jo nederinę teikti Vyriausybei, ko mes atsisakėme, pasipriešinome ir pasakėme, kad visi mūsų teisės aktai, liečiantys visuomenės informavimo politiką, yra derinami tiek su žiniasklaidos lauku, tiek yra aptariami Medijų taryboje, kuri buvo tuo tikslu ir įkurta ministerijoje.
Buvo „apsišaudymas“ tarp patarėjo ir viceministro. Teko ir man išsakyti savo nuomonę, aš jos laikausi ir toliau. Ir tikiu, kad būsimas ministras išlaikys tiesų, pilietišką stuburą ir atliks visus darbus, kuriuos privalu atlikti derinant įvairias pataisas įstatymuose, kurie liečią tą ar kitą lauką. Turime visi įsisąmoninti, kad darbo tvarka egzistuoja ir jos neigti nevalia“, – kalbėjo L.Ruokytė-Jonsson.
Paklausta, ar būdama kultūros ministre iš Vyriausybės patyrė spaudimą ir dėl kitų klausimų, L.Ruokytė-Jonsson sakė: „Tikrai nekomentuosiu. Norėčiau prisiminti tai, kas buvo gera. Aš šiaip esu pozityvus žmogus. Jei kas įžeidžia ar nuskriaudžia mane, tuokart pasakau, ką galvoju, kad nelaikyčiau pykčio ar pagiežos, bet mano pozicija yra tikėjimas žmonėmis. <..> Lietuvoje tikrai trūksta pozityvumo ir meilės tarp žmonių. Linkėčiau visiems ramybės, susikaupimo ir tikėjimo vieni kitais.“
Apie kitus Vyriausybės narius L.Ruokytė-Jonsson atsiliepė pozityviai: „Vyriausybės nariai, su kuriais man teko dirbti, ministrai, buvo fantastiški žmonės, profesionalai, sąžiningi, pilietiški. Buvo tikrai labai įdomu, lengva dirbti su jais. Ir tikrai manau, kad Lietuvoje tai yra unikalus atvejis, kada Vyriausybėje yra tikrai išskirtinės asmenybės su pačiom gražiausiom savo dorybėm. Tokie žmonės tikrai gali pakeisti mūsų mąstymą ir sistemą. Be jų palaikymo ir noro bendradarbiauti, sunku būtų įgyvendinti vieną ar kitą pokytį arba pakeisti vieną ar kitą įstatymą.“
Pasak jos, sklandus darbas vyko ir su Kultūros komitetu. Tiesa, tarp nepavykusių pertvarkų L.Ruokytė-Jonsson vėlgi minėjo klausimą, sietiną su žiniasklaidos lauku – Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo pertvarką.
„Mes norėjome fondą pertvarkyti į tikrai rimtą instituciją, Žiniasklaidos tarybą. Panašiu principu kaip Lietuvos kultūros taryba, kad būtų laikomasi pagarbaus atstumo principo. Parengėme tą projektą, bet, deja, susitarimo nerado patys žiniasklaidos atstovai. Teko sudaryti naują darbo grupę.
Jeigu būtume santarvės ir supratimo būdu radę kažkokį konsensusą, manau, kad šią Žiniasklaidos tarybą būtų galima įgyvendinti jau 2019 m., o dabar, kaip žinau iš [Kultūros] komiteto pirmininko, tai nusikėlė į 2020 m. sausio 1 d. Linkiu ir tikiu, kad žiniasklaidos atstovai atras bendrą sutarimą ir visi iš to laimės. Tiek kultūros žiniasklaida, tiek regioninė žiniasklaida, tiek kiti, kurie dirba informacinio raštingumo stiprinimo srityje“, – kalbėjo L.Ruokytė-Jonsson.
L.Ruokytė-Jonsson ketvirtadienį vykusioje spaudos konferencijoje taip pat atkreipė dėmesį, kad iš Vyriausybės programoje numatytų 55 darbų Kultūros ministerija per dvejus jos darbo metus įgyvendino 27.
Tarp svarbiausių darbų ministrė įvardijo įvestas kultūros įstaigų vadovų kadencijas, regioninę Kultūros tarybos pertvarką, kultūros edukacijos stiprinimą.
Paklausta apie planus baigus darbą Kultūros ministerijoje, L.Ruokytė-Jonsson sakė: „Pirmiausia noriu ilsėtis. Besiilsėdama žvalgysiuos galimybių. Jau turiu keletą pasiūlymų, bet ne Lietuvoje, o užsienyje. Tikrai nebėgsiu iš Lietuvos. Pirmiausia norėčiau save matyti Lietuvoje, dirbti savo šaliai. Bet jei nebus tokių iššūkių, kurie mane suvilios, tai, žinoma, turiu iš ko pasirinkti.“
L.Ruokytė-Jonsson teigė planų būtinai tęsti politinę karjerą neturinti: „Jeigu kažkas manimi tiki, jei kažkas mato, kad turiu potencijos, talentų ar galimybių, tai, žinoma, tuomet sulaukus konkretaus pasiūlymo bus apie jį galvojama. Bet specialių planų dabar eiti į politiką tikrai neturiu.“
L.Ruokytė-Jonsson taip pat teigė norinti išmokti naują kalbą, pradėti lankyti dainavimo pamokas, grįžti prie poezijos vertimų, peržiūrėti filmus, kurių nespėjo pamatyti būdama ministre.
Nuo kitos savaitės kultūros ministro pareigas pradės eiti Mindaugas Kvietkauskas.
