60-metį švenčiantis parodos autorius kartu pristatė ir čia pat eksponuojamą 1991-2013 metų lietuviškų pinigų kolekciją bei aštuonias išleistas savo knygas.
P. Bugailiškis – kitu aspektu
Pristatydamas visas šias parodas, teisininkas A. Vilbikas prisipažino, kad jis pirmiausia pradėjo domėtis Lietuvos istorija, po to, kai susiejo savo gyvenimą su teise, – ir teisės istorija, ir teismų istorija.
„Tai mano hobis, mano poilsis, aš tuo užsiimu ir po darbo, ir per atostogas, net ir važiuodamas atostogauti į užsienį pasiimu rankraščius – juos skaitau, žymiuosi, rašau“, – pasakojo parodų autorius.
Tad suprantama, kodėl P. Bugailiškiui, kaip žymiam tarpukario teisininkui, skirtoje ekspozicijoje jis pateikia iš įvairių šaltinių surinktus ir niekur neskelbtus dokumentus, nuotraukas. Ir pateikia įdomiai, didžiajai daliai visuomenės netikėtu aspektu.
„P. Bugailiškį, kurio, beje, namas priklauso „Laiptų galerijai“, mes žinome kaip muziejininką, kultūrininką, visuomenininką, tačiau kita jo veikla kaip teisininko yra tikrai mažiau žinoma. Todėl su galerija nusprendėme parodyti tą kitą pusę, kuri yra ne mažiau įdomi“, – teigė parodos autorius.
Ir iš tiesų A. Vilbiko gausiai susirinkusiems parodos lankytojams papasakota P. Bugailiškio, kaip pirmojo nepriklausomos Lietuvos laikų Šiaulių apskrities taikos teisėjo, istorija buvo labai informatyvi, nes priminė daugelį šalies istorinių bei paties teisėjo biografinių faktų. Pasirodo, P. Bugailiškis buvo labai vertinamas Lietuvos valdžios, nors nedalyvavo politikoje, jis buvo įvairių vyriausybinių komisijų narys, tyrusių didelio atgarsio sulaukusias bylas, nustatant Lietuvos ir Latvijos sieną, buvo teisės vadovėlių vertėjas.
Taip pat paaiškėjo, kad 1922 metais P. Bugailiškis buvo atsistatydinęs iš Šiaulių apygardos teismo vicepirmininko pareigų, tačiau po metų jis vėl buvo paskirtas į tas pačias pareigas, kur dirbo net iki 1939-ųjų.
Išsaugoti ateities kartoms
Apie „Laiptų galerijoje“ pristatytas savo knygas – „Visuomenė ir policija“, vykdant prevenciją „Stabdyk nusikalstamumą“ (1996, 1997 m.), „Ginklai, sauga, antspaudai, pirotechnika“ (1998 m.), „Šiaulių apygardos teismų istorija 1915-1945 ir 1990-2004“ (2005 m.), „Šiaulių apygardos teismų istorija 1915-1945 ir 1990-2006“ (2007 m.), „Teismai ir teisėjai Lietuvoje 1918-2008“ (2009 m.), „Šeimos ir socialinė teisė“ (2010 m.) ir „Šiaulių metraštis“ (2011 m.) – A. Vilbikas pasakė tik tiek: „Taip, esu knygų apie Šiaulių apygardos teismą, Lietuvos teismus autorius, bendraautoris, o kelių knygų – apie ginklus, antspaudus – tik sudarytojas.“
Parodoje eksponuojama lietuviškų pinigų – proginių sidabrinių ir auksinių monetų, banknotų, talonų, kurie yra išleisti į apyvartą nuo 1991 iki 2013 metų, – kolekcija, kaip paaiškėjo, nėra vienintelė A. Vilbiko kolekcija, nors ji yra viena iš tų, kuri renkama tikslingai. O štai, pavyzdžiui, pasų kolekcija, pasipildo kaskart po parodos – žmonės vietoj to, kad išmestų ar sunaikintų senus pasus, dovanoja juos jam.
„Kolekcijų turiu daugiau, bet ne visas rodau visuomenei. Apskritai domiuosi viskuo, kas gali išlikti istorijoje, nes jei žmogus nevertina eksponatų, tai jie patekę pas kolekcininką tikrai bus išsaugoti ateities kartoms“, – sakė A. Vilbikas.
„Esame dėkingi tokiems žmonėms“
Parodos atidarymo metu kalbėję ir jos autorių sveikinę šiauliečiai kaip tik ir akcentavo A. Vilbiko kolekcijų ir kitų darbų išliekamąją vertę.
Šiaulių miesto garbės pilietė 101 metų neseniai sulaukusi teisininkė Gražbylė Venclauskaitė A. Vilbiko veiklą lygino su P. Bugailiškio veikla.
„Mes esame dėkingi tokiems žmonėms, kurie negaili laiko, kurie dirba ir dirba – žarsto krūvas pelenų, kad rastų ten nors vieną žinelę. Tai mylėkime tokius žmones, gerbkime tokius žmones ir tegul jie skleidžia tą šilumą, tą šviesą, kuri mums taip reikalinga“, – sakė ji sveikinimo kalboje.
Menotyrininkas profesorius Vytenis Rimkus teigė, kad ši paroda duoda daug peno apmąstymams.
„Smagu, kad teisininkas yra ir knygų autorius – juk net viena knyga jau yra ir Lietuvos istorijos, kultūros faktas“, – įvertino profesorius A. Vilbiko literatūrinę veiklą.
