R.Kalantos susideginimo vietoje – Muzikinio teatro sodelyje surengtame koncerte pirmą kartą Lietuvoje pristatytos L.Donskio ir 1972-ųjų Kauno pavasario dalyvių vizualinės projekcijos-hologramos, sukurtos VDU Multimedijos laboratorijoje.
Susirinkusiems koncertavo penkios muzikos grupės: „Mountainside“, „Gin‘Gas“, „Wolfsome“, „Radiatoriai“ ir styginių kvartetas „Collegium“. Kvarteto pasirodymo metu gyvai atliktos grupės „The Beatles“ dainos, kurias lydėjo L.Donskio dainavimo įrašas.
R.Kalantos aukos metinėms ir prof. L.Donskio atminimui skirtos ir dvi parodos. Iki birželio 11 d. visi norintys gali aplankyti Prezidento Valdo Adamkaus bibliotekoje-muziejuje (S. Daukanto g. 25) bus atidarytą parodą „Kauno pavasario atmintys“, taip pat VDU prof. Leonido Donskio bibliotekoje (V.Putvinskio g. 23-310) jam skirtą parodą.
Asmenybės, kurių darbai ir idėjos gyvuoja ir po mirties
Istorikas prof. Egidijus Aleksandravičius sako, jog 1972-ųjų Kauno pavasaris, R.Kalantos auka ir prof. L.Donskio prisiminimas yra natūraliai sietini dalykai.
„R.Kalanta kadaise dėl Lietuvos ir žmogaus laisvės susidegino fiziškai, tiesiogiai, o L.Donskis – per savo aistringą gyvenimą, begalinį atsidavimą darbui vardan tos Lietuvos ir jos žmogaus laisvės. Be to, pats Leonidas nuolat dalyvavo prisiminimų pratęsime – pavyzdžiui, viename projekte dainavo dainas, kurios 1972-ųjų pavasarį kėlė mūsų jaunuomenę į kovą prieš sovietų savivaliavimą“, – kalbėjo VDU profesorius.
Koncertui „Laisvės miesto ritmas“ pasirinkta roko muzika buvo pasipriešinimo sovietiniam režimui simbolis, ją mėgo ir Leonidas Donskis, kuris buvo vienas iš aktyvių Kalantinių tradicijos puoselėtojų. 2006 metais jis kartu su kvartetu „Collegium“ ir perkusistu Arvydu Joffee išleido DVD „Kauno pavasaris 1972“, kuriame įamžintos kompozicijos pagal 1972 m. Kaune skambėjusios roko muzikos motyvus.
„Romo Kalantos vardas ir poelgis siejamas su maištinga jaunimo kultūra ir su bene didžiausiomis okupacijos laikotarpio masinio protesto akcijomis. Okupuotoje Lietuvoje jo auka padėjo išlaikyti laisvės idėjas, o atkūrus Nepriklausomybę R.Kalanta tapo jaunimo nonkonformizmo ir išsaugoto patriotizmo simboliu. Tuo tarpu Leonidas Donskis augo su XX a. 6–7 dešimtmečių jaunimo idėjomis ir buvo paveiktas Kalantinių dvasios. Roko muzika buvo laisvės ir pasipriešinimo sovietiniam režimui garso takelis“, – pasakojo vienas iš renginio ir festivalio „Mountainrock“ organizatorių Rytis Bulota.
Profesorius Leonidas Donskis buvo bene iškiliausias viešasis intelektualas Lietuvoje, kurio akademiniais namais tapo Vytauto Didžiojo universitetas, o vienu brangiausių miestų – Kaunas, kuriame laisvės idėjas anuomet įžiebė paskutiniu Lietuvos partizanu kartais vadinamas R.Kalanta.
VDU Regionistikos katedros docento R.Bulotos teigimu, Lietuvos tolesniam laisvėjimui ir modernėjimui itin svarbūs buvo profesoriaus L.Donskio straipsniai, knygos, televizijos laidos, įvairi visuomeninė veikla ir išskirtinai santūri, pagarbi laikysena.
