2020 m. pradėtame rengti žurnalo numeryje spausdinami lietuvių ir lenkų autorių straipsniai, skirti Lietuvos kultūrai, menui, literatūrai, paveldui, taip pat Vilniaus Gaonui ir Lietuvos žydų istorijos metams.
Žurnale publikuojama Mindaugo Kvietkausko esė apie Joną Kristupą Glaubicą, Leonido Donskio straipsnis apie Klaipėdą, Nijolės Strakauskaitės straipsnis apie Neringą, Dalios Staponkutės esė „Asmeninio mito dėlionė“. Žurnale taip pat spausdinami lenkų autorių straipsniai apie Lietuvos kultūrą ir meną: Nikodemo Szczyglowskio apie Lietuvą kaip Šiaurės Europos kraštą, Małgorzatos Kasner apie Mikolajų Vorobjovą, Piotro Pazińskio apie Vilniaus Gaoną ir litvakų palikimą, Adamo Mazuro apie Lietuvos fotografiją XX amžiuje, Małgorzatos Omilanowskos apie Palangos architektūrą. Lenkų poetas, eseistas, vertėjas Maciej Topolski aptaria per pastaruosius metus lenkų kalba išleistas Dalios Grinkevičiūtės, Ričardo Gavelio, Herkaus Kunčiaus ir Giedros Radvilavičiūtės knygas.
Wojciech Stanislawski pristato Birutės Jonuškaitės lenkų kalba išleistą romaną „Maranta“. Michało Wiśniewskio straipsnis skiriamas lenkų kalba pasirodžiusiems Vilniaus ir Kauno architektūros gidams aptarti. Žurnale taip pat aptariama ir Nacionaliniame muziejuje Ščečine eksponuota, Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo (Kovo 11-osios) 30-ečiui skirta paroda „Nuo Čiurlionio iki Kairiūkščio. Lietuvos XX amžiaus I pusės dailė“ bei spausdinamas pokalbis su vienu parodos kuratoriumi Dariuszu Kacprzaku.
Vyriausiasis žurnalo redaktorius profesorius Jacek Purchla įvadiniame Lietuvai skirto žurnalo numerio straipsnyje rašo: „Norime pristatyti Lietuvą laisvą nuo stereotipų [...], norėjome pažvelgti į ją iš jūros pusės. Todėl pirmiausiai pamatėme keliaujančias Kuršių Nerijos kopas [...], Palangos vilas [...], Klaipėdos, kuri 2016 m. mirusiam filosofui Leonidui Donskiui buvo tas pats, kas Tomui Manui Liubekas, aikštes. Ir tik vėliau, eidami Jano Krzysztofo Glaubitzo, Lauryno Gucevičiaus ir Mikalojaus Vorobjovo pėdomis, keliaujame į Vilnių, kad pristatytume jo vis dar nepakankamai žinomą architektūrą. [...]. Lietuviškas „Herito“ numeris [...] – tai atradimas to, kas yra šalia, bet kas vis dar lieka nematoma“.
267 puslapių Lietuvai skirtame žurnalo „Herito“ numeryje lietuvių ir lenkų autorių tekstai apie Lietuvą yra spausdinami lenkų ir anglų kalbomis. Žurnalo leidybą parėmė Lenkijos Respublikos kultūros ir nacionalinio paveldo ministerija bei Lietuvos kultūros institutas.
