Komentuodama socialiniuose tinkluose pasklidusią informaciją, kultūros ministrė sakė: „Jokių diskusijų apie valstybės kultūros įstaigų pertvarką nevyksta. Vyko idėjų išsakymas. Idėjų buvo daug, gal penkios, kurios buvo pateiktos vizualinės prezentacijos forma.
Viena iš jų, kurią paviešinote, yra Viktoro Bachmetjevo (ketvirtadienį pranešta, kad šis patarėjas palieka ministrės komandą, – red. past.) ir dar kelių žmonių mintys sudėtos į vieną. Politinėj komandoj tai nebuvo atskirai aptarinėjama, buvo pristatyta tik kaip viena iš galimų minčių. Aptarus įvairius tyrimus, kurie yra labai fragmentiški, buvo nutarta viską atidėti į šoną ir užsakyti rimtus tyrimus, kurie apimtų pastarųjų dešimties metų laikotarpį“, – posėdyje sakė L.Ruokytė-Jonsson.
Po jo žiniasklaidos atstovams ministrė tvirtino, jog kultūros įstaigų pertvarka bus planuojama tik tuomet, kai bus turimos tyrimų išvados.
„Šių rezultatų laukiame iš įmonės [VšĮ „Mene“], kuri atlieka kompleksinį tyrimą, apžvelgia dešimties metų laikotarpį. <...> Šie rezultatai planuojami pateikti rudenį ir tik tuomet, atsižvelgus į šiuos rezultatus ir į valstybės kontrolės tyrimų rezultatą, nes jie kaip tik šiuo metu daro apklausas ir analizuoja valstybės kultūros įstaigų tinklo veiklą per efektyvumo kriterijus, per paslaugų kokybę, paslaugų prieinamumą visoje šalyje ir, aišku, kompetencijų tobulinimą ir finansavimo modelį, kai bus visos išvados mums pateiktos – dabar turime tik tarpines įžvalgas – tada bus suformuota darbo grupė, kuri, remiantis rezultatais, pradės diskusijas. O diskusijos vyks ir su kultūros bendruomene, kaip ir visos kitos mūsų pertvarkos“, – komentavo ministrė, pridūrusi, jog pertvarka galėtų prasidėti ne anksčiau kaip 2019 vasarą.
Jos teigimu, paties kultūros įstaigų tinklo pertvarka yra būtina: „Taip, tinklą tikrai reikia optimizuoti, jis tikrai labai išsiplėtęs. Atsiradę daug žaidėjų kultūros politikos įgyvendinimo srityje. <...> Turi būti tolygesnis pasiskirstymas kultūros paslaugų ir prieinamumas, taip pat turime galvoti apie ribotų valstybės finansinių išteklių optimalų panaudojimą.“
Komentuodama „nutekintą“ Kultūros ministerijos prezentaciją, L.Ruokytė-Jonsson retoriškai klausė, koks galėjo būti to tikslas: „Tai, kas buvo paskleista per socialinius tinklus, yra visiškas netikrų naujienų generavimas. Nežinau, koks to tikslas – galbūt sukiršinti kultūros bendruomenę, suklaidinti ją, kelti įtampas. Nežinau, kokie tikslai pas Seimo narį [V.Juozapaitį] galvoje, bet noriu griežtai paneigti tai, kas skelbiama socialiniuose tinkluose. Nes tai nevyksta. Tai yra faktas.“
Pirmadienį nepritarimą galimai kultūros įstaigų tinklo pertvarkai išreiškė Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno įstaigų asociacija bei valstybės teatrų asociacija.
Jei būtų įgyvendintas socialiniuose tinkluose pasklidęs kultūros įstaigų pertvarkos planas, nacionalinės įstaigos statuso netektų M.K.Čiurlionio muziejus ir Kauno dramos teatras, Vilniaus mažasis teatras taptų Vilniaus miesto teatru ir aptarnautų Vilniaus bei Alytaus apskritis, o Vilniaus teatras „Lėlė“ bei Kauno lėlių teatras taptų regionus aptarnaujančiais teatrais. Tarp galimų sprendimų – ir Rusų dramos bei Jaunimo teatrų uždarymas.
Muzikinių teatrų pertvarkos plane minimas siūlymas miestams priskirti žanrus: Vilniui tokiu atveju tektų „rimtoji opera“, Kaunui – operetės ir miuziklai, Klaipėdai – naujosios ir eksperimentinės operos žanras.
Taip pat siūloma Šiuolaikinį meno centrą paversti miesto valdoma galerija. Toks pats likimas lauktų ir Kauno paveikslų galerijos, kurią siūloma atskirti nuo M.K.Čiurlionio muziejaus. Daugiau apie „nutekėjusią“ kultūros įstaigų pertvarką – čia.
