Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Lietuvą su Švedija sieja glaudūs kultūriniai ryšiai: nuo kino iki literatūros vertimų

Kultūros ministro Simono Kairio susitikime su Švedijos Karalystės ambasadore Inger Buxton aptarta koronaviruso pandemijos įtaka abiejų šalių kultūros sektoriui, pasikeista reikšmingiausiais dvišalio kultūrinio bendradarbiavimo projektais, iniciatyvomis, rašoma ministerijos pranešime spaudai.
/ Liudo Masio nuotr.

Pirmiausia I.Buxton kultūros ministrą informavo, kad Švedijos kultūros įstaigos į gyvenimą palaipsniui sugrįžta tik šį rudenį, iki tol jos buvo uždarytos. S.Kairys savo ruožtu atkreipė dėmesį į per karantiną įvykusius kultūrinius pokyčius, kurie nulėmė pakitusius žmonių elgesio įpročius. Kultūros ministras ambasadorei taip pat trumpai pristatė savo prioritetus, supažindino su kultūros sektoriaus finansavimo aspektais, pabrėžė tarptautinio bendradarbiavimo, kuriam skatinti 2022 m. bus skiriami papildomi resursai, svarbą Lietuvai.

Švedijos Karalystės ambasadorė pasidžiaugė itin sėkmingu bei produktyviu bendradarbiavimu kino industrijos srityje – Švedijos kino kūrėjai aktyviai filmuoja Lietuvoje, naudodamiesi nuo 2014 m. Lietuvoje veikiančia pelno mokesčio lengvata kino gamybai: mūsų šalyje filmuojami „Netflix“ serialai „Clark“, „Jaunasis Volanderis“ ir kiti, o 2018 m. filmuota garsiausia ir brangiausia užsakomoji kino produkcija Lietuvoje – didelio populiarumo visame pasaulyje sulaukęs švedų režisieriaus Johano Rencko serialas „Černobylis“. Taip pat finansuojami bendros gamybos kino filmai, o Švedija remia mūsų kino festivalius „Scanorama“ ir „Nepatogus kinas“, skiriančius didelį dėmesį žmogaus teisėms, demokratijos vertybėms, klimato klausimams.

Nuo praeitų metų rugsėjo ambasadorės pareigas einanti I. Buxton domėjosi kitąmet Europos kultūros sostine tapsiančiu Kaunu ir jo modernizmo architektūra, taip pat Kultūros ministerijos kuruojamu projektu „Lietuvos kultūros sostinė“. „Svarbiausias dalykas, kurį atneša šis projektas, yra pokytis miestuose ir žmonių galvose. Taip palaipsniui kuriame vieną didelę kultūros Lietuvą, o šis titulas nesibaigia su kultūros sostinės metais“, – patikino S.Kairys.

Švedijos Karalystės ambasadorę itin džiugina ne tik Lietuvoje studijuojančių švedų gausa, bet ir mūsų šalyje paklausios skandinavistikos studijos: I. Buxton teigimu, tai lemia didesnę vertėjų pasiūlą ir daugiau Švedijos literatūros vertimų. Susitikime taip pat akcentuotas intensyvus Lietuvos ir Švedijos bendradarbiavimas bibliotekų veiklos stiprinimo ir skaitymo skatinimo srityje, kur abi valstybės dalyvauja daugelyje daugiašalių projektų. Reikšmingas bendradarbiavimas vykdomas su Visbio rašytojų ir vertėjų namais.

Ambasadorė informavo apie spalio pabaigoje Valdovų rūmų muziejuje rengiamą koncertą „The Nordic and Lithuania – united by music“, skirtą Lietuvos ir Šiaurės šalių valstybių diplomatinių ryšių 30-mečiui paminėti, taip pat pasidžiaugė, kad Valstybinio pučiamųjų instrumentų orkestro „Trimitas“ meno vadovo ir vyriausiojo dirigento pareigas pradėjo eiti švedų muzikas Leifas Karlssonas.

Susitikime aptartas ir Lietuvai itin svarbus bendradarbiavimas su Šiaurės ministrų taryba bei jos drauge su Baltijos šalimis vykdomos programos, kuriomis aktyviai naudojasi mūsų kultūros sektorius.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kai norai pildosi: laimėk kelionę į Maldyvus keturiems su „Lidl Plus“
Reklama
Kalėdinis „Teleloto“ stebuklas – saulėtas dangus bene kiaurus metus
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos