U.Karalaitė sako, kad iniciatyva kilo iš bejėgystės jausmo: „Visiems mums neramu dėl šių įvykių. Bet man nepatiko tai, kad nelabai matau, ką pati galiu padaryti. Be abejo, bet kokia sklaida, net ir dalinimasis nuotraukomis – irgi naudinga.“
Ji prisiminė nepriklausomybės kovas, Sausio 13-osios įvykius, kuomet dar buvo maža: „Ką mes būdami vaikai, kol tėvai buvo prie seimo, savivaldybių bei kitų svarbių objektų, tuomet darėme? Mes piešėme. Tad kilo mintis, jog menas visais laikais socialinius, politinius klausimus ir diskusijas atliepė <...>.“
Tada I.Karalaitė prikalbino kelis lietuvius ir ėmė kviesti platesnę auditoriją. Tačiau ar ji publikuoja visus meno kūrinius?
„Sulaukiu labai daug darbų ir šiandien jau nebežinau, kaip man pačiai juos susekti, nes [dalyvauti iniciatyvoje] galima įvairiai: sukuriant žymę, pridedant komentarą, siunčiant tiesiogiai, – teigė ji. – Ar įdedu visus? Griežtų atrankos kriterijų nėra, o tikslas – išpublikuoti kuo daugiau <...>.“
Pašnekovė sakė, kad šią platformą žada palikti visam laikui, nes, jos nuomone, meno kūriniai, nesvarbu, kur jie yra, muziejuose ar internetinėse platformose, turi išliekamąją vertę.
