„Šioje istorinės sukakties parodoje eksponuojami reikšmingiausi menininkų pasiūlyti kūriniai, atrinkti iš didžiulio atsiliepusių kūrėjų srauto. Po reiklių parodos kuratorių, menotyrininkės Reginos Urbonienės, Vytauto Kasiulio muziejaus direktorės Ilonos Mažeikienės, Lietuvos dailės muziejaus vadovo Romualdo Budrio konsultacijų, parodoje pakviesti dalyvauti 53 autoriai iš 19 šalių“, – sakė Šveicarijoje gyvenanti Pasaulio lietuvių bendruomenės Kultūros komisijos pirmininkė Jūratė Caspersen.
Po trisdešimties metų
Pirmoji pasaulio lietuvių išeivijos dailės paroda buvo surengta 1988 m. Vilniuje Lietuvos dailės muziejaus ir kitų kūrybinių institucijų iniciatyva. Prieš 30 metų joje dalyvavo 77 autoriai iš 12 šalių. Anuomet ji turėjo platų atgarsį ir tapo svaria paskata dailininkų kūrybos sugrįžimui į Tėvynę.
„Šiemet parodoje dalyvauja net trys dailininkai buvę prieš tris dešimtmečius vykusios parodos dalyviais. Tai Jūratė Batūra Lemke iš Vokietijos, Snaigė Šileika iš Kanados ir Eduardas Lapaitis-Vaitkunaite iš Urugvajus“, – pasidžiaugė Jūratė Caspersen.
Vienoje erdvėje suburti kelių kartų įvairių šalių nūdienos menininkai savo kūryboje atskleidžia tradicijas, atsineštas iš gimtosios kultūrinės terpės ir paveiktas naujo platesnio aplinkos konteksto. Kūriniuose atsiveria daugiasluoksnis dailės tendencijų spektras, kūrybinių stilių ir žanrų įvairovė. Žiūrovui pristatomi įtaigūs daugiaprasmiai vaizdiniai, kuriuose išlieka ir lietuviško tapatumo ženklai.
Visi parodos „Pasaulio Lietuva: kūrybos horizontai“ dalyviai – aktyviai kuriantys menininkai, turintys nemažą patirtį, surengę ne po vieną asmeninę parodą, sulaukę įvertinimų ir apdovanojimų tarptautinėse meno erdvėse, jų kūrinių yra įsigiję daugelio šalių muziejai, galerijos, privatūs kolekcininkai.
Kūrybinis susitikimas
Apžiūrėję parodą drauge Lietuvos ir pasaulio dailininkai gausiu būriu patraukė į
Lietuvos dailininkų sąjungos būstinę. Čia LDS iniciatyva buvo surengtas Lietuvos ir pasaulio dailininkų diskusijų vakaras.
Apžvelgdama Vilniaus rotušėje atidarytą ekspoziciją „Kūrybos horizontai“ Pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininkė Dalia Henke vaizdžiai palygino kūrėjus su bitėmis. Pasaulio lietuvių dailininkai į kūrybos į avilį sunešė tauriausius savo kūrinius, dedikuotus ypatingai Lietuvos 100-mečio sukakčiai. Gyvendami ir kurdami svečiose šalyse, kurios lyg ir tampa namais, dailininkai kuria įtaigius ir daugiaprasmius vaizdinius, kuriuose išlieka lietuviško tapatumo ženklai. Tai dar kartą įrodo, kokie kūrybiški, pilietiški ir unikalūs žmonės esame.
Dalia Henke sveikindama LDS būstinėje gausiai susirinkusius svečius, kvietė sujungti Lietuvą ir būti vienos nedalomos visumos dalimi.
Lietuvos dailininkų sąjungos pirmininkė Edita Utarienė pristatė kūrybinės organizacijos veiklą, projektinio bendradarbiavimo galimybes. Pasak jos Pasaulio lietuvių bendruomenės susitikimas – didelis ir prasmingas renginys. Į šį projektą draugėn suvažiavo po pasaulį išsibarstę tautiečiai. Vieniems tai galimybė grįžti, susitikti su artimaisiais, senais bičiuliais, bendrauti, kitiems – proga pirmą sykį apsilankyti tėvų, senelių žemėse, o taip pat – puiki platforma užmegzti kultūrinius bendradarbiavimo ryšius.
Jaukioje atmosferoje savo įspūdžiais dalijosi parodos dalyviai, dailininkai iš viso pasaulio: Eve (Puodžiūnaitė) Wicks (Australija), Asia Terek (Izraelis), Snaigė Šileika (Kanada), Viktorija Skafaru (italija), Renata Raliukonienė (Austrija), Vaida Mikliušienė (Šveicarija), Eduardo Lapaitis-Vaikunaite (Urugvajus), Aušra Jankauskaitė-Conrad (JAV), Patricija Gilytė (Vokietija), Jūratė Batūra-Lemke (Vokietija) ir kiti.
Seniai matytus ir naujai sutiktus kolegas sveikinę Lietuvos menininkai, – keramikė Živilė Bardzilauskaitė-Bergins, grafikė Ramunė Vėliuvienė, skulptorė Dalia Matulaitė, tapytoja Gražina Vitartaitė ir kiti dailininkai pabrėžė, kad šis susitikimas buvo dar viena puiki proga aktualizuoti poreikį bendradarbiauti ir integruotį pasaulio dailininkų kūrybą į Lietuvos dailės kontekstą.
Atliepdami Pasaulio lietuvių bendruomenės misiją išlaikyti ir ugdyti tautos dvasią, lietuvišką identitetą, šio renginio organizatoriai ir dalyviai savo veikla įrodė, kad užsienyje gyvenantys, lietuviškas šaknis turintys dailininkai itin gerbia savitą lietuvių kultūrą ir puoselėja tautinį tapatumą.
