Darbus galima pateikti iki birželio 20 dienos. Numatomas premijos dydis – 1500 eurų, ji teikiama kasmet profesoriaus K. Pakšto mirties dieną – rugsėjo 11-ąją.
Muziejaus direktorės Olgos Žalienės teigimu, taip siekiama ugdyti susidomėjimą Lietuvos visuomenės politiniais, ekonominiais ir kultūriniais ryšiais su jūra praeityje ir, be abejo, aktualizuoti šių ryšių svarbą šiandienai ir ateičiai.
– Jūra – ne vien tik Klaipėdos reikalas, stengiamės sudominti visos Lietuvos aukštąsias mokyklas, – sako Olga Žalienė. – Norime paraginti įsiklausyti visus į profesoriaus K.Pakšto mintį – atsisukti veidu į jūrą, kviečiant visą Lietuvos tautą artėti prie jūros ir suvokti jūros reikšmę: politinę, geopolitinę, ekonominę, socialinę, kultūrinę. Žinoma, Pakšto asmenybė labai imponuoja idealizmu ir romantika, tai labai sužmogina ir priartina jį prie tavęs.
Premija skiriama už marinistinės tematikos mokslinius darbus: istorijos, geopolitikos, tarptautinių santykių, socialinės geografijos bei kitų socialinių ir humanitarinių mokslų tyrimus. Mokslo darbai bus vertinami pagal atitikimą tematikai, originalumą bei naujumą, aktualumą mokslui ir Lietuvos visuomenei, išvadų pagrįstumą ir savarankiškumą.
Pretenduoti į premiją gali originalus, savarankiškas darbas, apgintas ar publikuotas einamaisiais ar praėjusiais kalendoriniais metais. Profesoriaus K.Pakšto gimimo dieną – birželio 29-ąją – bus paviešinami atrinkti darbai.
Lietuvos jūrų muziejaus direktoriaus pavaduotojas-vyriausiasis muziejaus rinkinių kuratorius istorikas Romualdas Adomavičius teigia, kad profesoriaus Kazio Pakšto vardą premijai parinko dėl jo nuopelnų Lietuvos jūrinei minčiai.
– Jis dar tarpukariu sistemiškai plėtojo Lietuvos, kaip jūrinės valstybės idėją, – sako istorikas. – Ir nors nuo to laiko jau praėjo 100 metų, dar, deja, dažnai išgirsti abejonių dėl mūsų šalies jūriškumo. Apie Kazį Pakštą dabartinė visuomenė daugiau sužinojo prieš porą metų pasirodžius filmui „Nova Lituania“, o mes norime priminti jį, kaip labai progresyvų tarpukario mokslininką. Labiausiai išgarsėjęs dėl egzotiškos idėjos perkelti Lietuvą į palankesnio klimato šalis, pamirštama tai, kad jis studijavo JAV, Šveicarijoje, buvo tuometinio moderniausio mokslo priešakyje. Ir viena iš pagrindinių minčių buvo jūros, kaip geopolitinio faktoriaus svarba. Lietuva turi kuo labiau ją pažinti ir įveiklinti, įveiklinti uostą, statyti laivyną, kurti Jūrų departamentą ir pan., nes tai stiprintų šalį ir ekonomiškai, ir politiškai, ir kultūriškai. Jis buvo bene pirmuoju ideologu, labai stipriai kreipusiu žvilgsnį į Vakarus, todėl ir šiandienos kontekste šios mintys yra labai aktualios, nes posūkis į Vakarus gal dar nėra iki galo ir įvykęs. Kalbėdamas apie jūrinę Lietuvą, jis buvo aprašęs kūrimui būtinus 10 uždavinių. Faktiškai jie visi įgyvendinami, tačiau kai kuriems dar trūksta įdirbio, pvz.: Šventosios uostas nepastatytas, mokyklinėse programose nėra Lietuvos jūrinės istorijos temos ir nėra Jūrų ministerijos.
Kazys Pakštas (1893–1960 m.) – geografas, keliautojas, visuomenės veikėjas, profesionaliosios geografijos Lietuvoje pradininkas. K. Pakštą galima vadinti nuosekliausiu jūrinės Lietuvos idėjos propaguotoju. Lietuvos universiteto profesorius išskyrė lemiamą jūros dėmenį Lietuvos geopolitinės raidos kontekste. Jis buvo įsitikinęs, kad priėjimo prie jūros teikiamos galimybės – prekyba ir ryšiai su Vakarų pasauliu – padės įsitvirtinti Lietuvai kaip nepriklausomai valstybei ir paskatins jos ekonominį bei kultūrinį vystymąsi. Ne vienos progresyvios idėjos Lietuvai autorius formulavo ir šalies jūrinius uždavinius. Ir šiandien aktualumo nepraranda prof. K.Pakšto žodžiai – „Jūra tai didysis tautų vieškelis, praleidžiąs žmonijos turtus ir keleivius, žodį ir mintį.“
