Apie dėl vertinimo sistemos vykstančias diskusijas LKT pirmininkė Daina Urbanavičienė 15min užsiminė jau anksčiau. Forumo metu ji tai dar kartą patvirtino: „Diskutuojame daug. Pirmaisiais metais buvo pereinamasis laikotarpis, taikėme tą modelį, kurį naudojo Kultūros rėmimo fondas ir balų neturėjom. Tai buvo ekspertų rekomendacijos, jų patarimai, nuomonės. <...> Antrais mūsų egzistavimo metais ministerijos iniciatyva atsirado balinė sistema“, – sakė D.Urbanavičienė, patikindama, jog daliai LKT narių ir ekspertų tokia sistema atrodo tinkama, kiti laikosi kitokios nuomonės.
Pačios tarybos pirmininkės požiūriu, balinė vertinimo sistema nėra tinkamiausia ir efektyviausia vertinant kultūrinius projektus. Vis dėlto, kol kas ši sistema išliks, tačiau kai kurios kriterijų vertės keisis.
Diskusijoje dalyvavęs kultūros viceministras Audronis Imbrasas taip pat išreiškė savo asmeninę poziciją – jis mano, jog balinės sistemos nereiktų: „Kiek esu pats dirbęs, ne tik Lietuvoj, balinės sistemos nebuvo. Tačiau visuomenė pasidalinusi mažiausiai į dvi dalis“, – sakė viceministras, pridurdamas, jog balinė sistema praverčia, kai prasideda ginčai, kodėl vienas projektas gavo finansavimą, o kitas ne.
LKT nario Vaido Jauniškio nuomone, balinė sistema padeda išvengti situacijų, kai daugiau įtakos turintis ekspertas gali radikaliai pakreipti visos grupės darbą.
Kitas LKT narys Saulius Valius teigė, jog balinė sistema buvo inicijuota Kultūros ministerijos, bandant formalizuoti LKT veiklą: „Jie buvo nepatenkinti pirmųjų sprendimų eiga ir LKT net buvo atakuojama, kad paviešintų ekspertus. Teko gintis, jog yra būtina apginti ekspertus nuo bet kokios politikų ir kultūros lauko žmonių įtakos.“
Pinigai turėtų būti skirti ne už gerai parašytą paraišką, o už esmę. Balinė sistema šitai apsunkina ir klausimas, ar reiktų tai tęsti, – sakė S.Valius.
Pasak jo, darbas be projektų vertinimo balais turėjo savų pliusų – formalūs kriterijai negalėdavo nurungti paties projekto turinio: „Pinigai turėtų būti skirti ne už gerai parašytą paraišką, o už esmę. Balinė sistema šitai apsunkina ir klausimas, ar reiktų tai tęsti.“
Per pirmąją LKT kadenciją užregistruota daugiau nei 25 000 paraiškų, finansuota apie 8000 projektų. LKT paskirstė apie 60 mln. eurų.
LKT pirmininkės D.Urbanavičienės teigimu, nors LKT sukūrimas buvo nelengvas iššūkis, svarbiausias žingsnis – kultūros demokratizacija, kai finansavimą skirsto meno bendruomenė be politikų įsikišimo, buvo įgyvendintas.
