Investicijos į kūrėjus užtikrina visuomenės gerovę ir inovacijas
Pirmoje forumo dalyje Norvegijos menų ir kultūros institucijos Meno ekonomikos ir inovacijų skyriaus vadovas Sverre Fossen kalbėjo apie kūrėjų įgalinimą ir jų finansavimą. Jis nurodė, kad iš kultūrai numatyto vyriausybės biudžeto jų institucijai buvo skirta 8,8 proc. (211 mln. eurų). Iš šios sumos institucija 2024 m. individualiems kūrėjams paskyrė 43,5 mln. eurų. 2023 m. institucija sulaukė daugiau kaip 11 tūkst. paraiškų, o finansavo 1 008. Buvo skiriamos 6 rūšių stipendijos, tarp jų – darbo, pradedančiųjų, įsitvirtinusių ir brandžių kūrėjų, taip pat įvairioms kūrėjų reikmėms numatytos stipendijos.
Fossen teigimu, šios stipendijos yra svarbi paskata, padedanti ne tik išlaikyti aukštą meno lygį ar investuoti į kūrėjus bei jų karjerą, bet ir užtikrinti visuomenės gerovę ir vystymąsi, kurti socialinę sanglaudą ir inovacijas. Kūrėjai atlieka svarbų vaidmenį perteikdami visuomenės normas bei vertybes ir kartu mesdami joms iššūkį. Pasak pranešėjo, visa tai labai svarbu stiprinant demokratiją.
Lietuvos kultūros tarybos Stebėsenos ir analizės skyriaus patarėja Marija Pečiulytė aptarė, kam projektų vykdytojai naudojo Lietuvos kultūros tarybos finansavimą ir koks atlygis teko kūrėjams. 2023 m. finansinių išlaidų analizė rodo, kad projektų vykdytojai daugiausiai lėšų skyrė kūrybinėms idėjoms įgyvendinti, o ne pačioms organizacijoms palaikyti. Nors Lietuvos kultūros tarybai pateiktose finansinėse ataskaitose dominuoja nedideli atlygiai už kūrybinį darbą, pavyzdžiui, 75 proc. kūrėjų gauna iki 1 000 eurų atlygį visose meno srityse, išskyrus šokį, taip pat fiksuojami dideli svyravimai ir netolydumai. Bendrosios vidutinės išlaidos už kūrybinį darbą sudarė gerą trečdalį visų Lietuvos kultūros tarybos skirtų lėšų.
Kultūros bendruomenės lūkesčiai – ilgalaikės stipendijos, didesnis pasitikėjimas kūrėjais ir vieši ankstesnių projektų rezultatai
Antroje forumo dalyje kultūros bendruomenės nariai išsakė savo lūkesčius, aptarė vietos menininkų svarbą ir saviraiškos laisvę, diskutavo apie tarybos stipendijų perspektyvas, paraiškų vertinimo principus ir kaip užtikrinti sąžiningą atlygį už kūrybą.
Diskusijos apie sąžiningą atlygį už kūrybą dalyviai teigė, kad kūrėjų asociacijos galėtų sudaryti tarifikaciją – viešai apibrėžti kūrėjų atlygių rėžius. Taip pat siūlė imtis sisteminių pokyčių skatinant edukaciją – kad kūrėjai galėtų susipažinti su rinkos problemomis, savo darbo įkainojimu ir komercinių pasiūlymų ruošimo procesais. Dalyviai, be kita ko, pažymėjo, kad Lietuvos kultūros tarybai skirtose projektų paraiškose turėtų būti numatytas atlygis kūrėjui. O remiantis Anglijos menų tarybos pavyzdžiu galėtų atsirasti ir slaptieji žiūrovai, kurie stebėtų kūrėjų įgyvendinamus projektus ir vertintų jų sėkmę.
Kultūros bendruomenės lūkesčių darbo grupė svarstė, kad būtina didinti abipusį pasitikėjimą ir finansuoti konkrečius kūrėjus, o ne jų projektus. Taip pat ragino Lietuvos kultūros tarybą atkreipti dėmesį ir į brandžius menininkus – sukurti atskirą tik didžiulę kūrybinę patirtį sukaupusių asmenų stipendijų priemonę. Diskusijos dalyviai pabrėžė, kad yra geriau finansuoti mažiau kūrėjų, bet jiems skirti daugiau lėšų, ir kad paraiškose turėtų būti įtvirtinta žemiausia kūrėjui skiriamo atlygio riba.
Šia tema vyko ir antrosios darbo grupės diskusija. Jos dalyviai teigė, kad turėtų būti įtvirtintas 3 proc. nuo bendrojo vidaus produkto kultūros sektoriaus finansavimas, o Lietuvos kultūros taryba galėtų drąsiau atstovauti šiam sektoriui per biudžeto svarstymus. Taip pat buvo siūloma skatinti glaudesnį kultūros organizacijų ir tarybos bendradarbiavimą prieš priimant sprendimus dėl pokyčių. Diskusijos dalyviai ragino stiprinti organizacijų ir kūrėjų kompetencijas ieškant galimybių pritraukti privačių rėmėjų lėšų. Ne kartą šio forumo metu buvo siūloma į paraiškas įtraukti ir ankstesnių projektų rezultatus. Tai pabrėžė ir šios diskusijos dalyviai. Jie taip pat skatino sukurti bendrą tarybos finansuotų projektų kalendorių, kuris leistų organizacijoms geriau planuoti savo veiklas ir išvengti dubliavimosi.
Paraiškų vertinimo principų darbo grupė diskutavo apie ekspertų veiklą. Ji siūlė, kad būtų taikomas hibridinis ekspertų modelis, t. y. paraiškas vertintų nuolatiniai ir nauji kultūros ir meno bendruomenės profesionalai. Taip pat pažymėjo, kad būtų prasminga paraiškas vertinantiems asmenims užtikrinti galimybę susipažinti su ankstesniais organizacijų ir kūrėjų projektų rezultatais ir veiklomis. Diskusijos dalyviai aptarė ir paraiškos vertinimo kriterijus – ieškojo atsakymo, kaip stiprinti pasitikėjimą ekspertų priimtais sprendimais. Šia tema vyko ir antrosios darbo grupės diskusija. Jos dalyviai daugiausiai dėmesio skyrė konsoliduotam komentarui.
Diskusijos, kuria buvo siekiama atsakyti į klausimą, ar stipendijos yra ilgalaikė investicija ar trumpalaikė parama, dalyviai svarstė kūrėjų tikslus – ar kūrėjai kuria sau ar visuomenei. Jie pabrėžė ilgalaikės stipendijos svarbą, nes tokia stipendija galėtų duoti didesnę grąžą visuomenei, taip pat siūlė taikyti grupinės stipendijos priemonę. Diskusijos dalyviai nurodė, kad stipendija turėtų būti investicija į kūrėją, jo savirealizaciją, augimą, duoti ekonominę naudą ir pačiam kūrėjui. Taip pat svarstė, kad reikėtų stiprinti kūrėjų sklaidos ir viešinimo kompetencijas. Galiausiai siūlė valstybės lygmeniu ieškoti būdų, kaip paskatinti prisidėti privačius mecenatus, kad stipendijos būtų skiriamos ne tik iš mokesčių mokėtojų pinigų.
Vietos menininkų svarbos ir saviraiškos laisvės darbo grupė teigė, kad reikėtų siekti glaudesnio vietos menininkų, organizacijų ir savivaldybių atstovų bendradarbiavimo. Diskusijos dalyviai siūlė skirti atskiras regionų ir miestų stipendijas kūrėjams bei stipendijas tik viešinimo darbams. Taip pat buvo raginama stiprinti kūrėjų paraiškų rengimo kompetencijas, siekti aktyvesnio vadybininkų ir vietos menininkų bendradarbiavimo, labiau edukuoti žiūrovus – įtraukti juos į meno projektus, padėti kurti artimesnį ryšį su menininku ir jo veikla. Galiausiai pažymėta, jog svarbu skatinti saviraiškos laisvę, kad kūrėjai neužsiimtų savicenzūra.
Kita šia tema diskutavusi darbo grupė pabrėžė, kad šiuo metu kūrėjai neretai dirba ne pagal specialybę ir kūryba yra tik veikla po darbo. Dalyviai siūlė į kūrėjus žvelgti holistiškai – valstybės lygmeniu turėtų būti užtikrinamos bazinės kūrėjo pajamos. Tai rodytų valstybės pasitikėjimą kūrėjais, t. y. kad valstybė į kūrėjų veiklą žvelgia kaip į investiciškai prasmingą ir tiki, kad ji duos naudos visuomenei. Diskusijos dalyviai taip pat kėlė kelių rūšių stipendijų klausimą, pavyzdžiui, siūlė, kad galėtų būti skiriama darbo stipendija, kai kūrėjas užsiima tik meno veikla, ir išliktų įprasta stipendija, leidžianti derinti kūrybinę ir kitas veiklas. Jie taip pat siūlė skatinti aktyvesnį kūrėjų dialogą su savivaldybėmis, ieškoti būdų, kaip pritraukti kūrėjus dirbti regionuose.
Lietuvos kultūros taryba tikisi kai kurias diskusijų grupėse aptartas idėjas pradėti įgyvendinti artimiausioje ateityje, o dalį jų toliau svarstyti. Diskusijas vedė savanoriai – renginyje dalyvavę Lietuvos kultūros tarybos narių susirinkimo atstovai, ekspertai, kultūros bendruomenės nariai, administracijos darbuotojai. Dėkojame jiems už pastangas.
