Ištraukas iš jo dramos kūrinių, poetinės kūrybos ir vertimų fragmentus skaitys aktoriai Regimantas Adomaitis, Rimantas Bagdzevičius, Vladas Bagdonas, Algimantas Bružas, Eglė Gabrėnaitė, Dainius Gavenonis, Aldona Janušauskaitė, Doloresa Kazragytė, Algirdas Latėnas, Birutė Mar, Valentinas Masalskis, Vytautas Paukštė, Juozas Rygertas, Vytautas Rumšas, savo kūrybos dainas pagal Justino Marcinkevičiaus žodžius atliks Aidas Giniotis ir Gediminas Storpirštis.
„Visu šiuo darbu norėjau parodyti, per kokį vargą ir skausmą dygo mūsų šaknys, kaip sunkiai gimė pirmosios mūsų nacionalinio gyvenimo formos – valstybė, raštas, menas“, – apie garsiąją trilogiją „Mindaugas“, „Mažvydas“ ir „Katedra“, pastatytą tuometiniame Lietuvos akademiniame (dabar – Nacionaliniame) dramos teatre rašė Justinas Marcinkevičius. Lietuvos nacionalinis dramos teatras didžiuojasi, kad Lietuvą žadinantys, telkiantys, įkvepiantys žodžiai, jo išsakyti Mindaugo, Mažvydo, Lauryno lūpomis, mūsų šalies žmonių širdis bei sielas pirmiausiai pasiekė iš šio teatro scenos.
Su Justino Marcinkevičiaus kūryba teatro mėgėjai pirmiausia susipažino 1961 metais, kai jo poemą „Kraujas ir pelenai“ Lietuvos valstybiniame akademiniame dramos teatre pastatė Kazimiera Kymantaitė (scenografiją sukūrė Juzefa Čeičytė, muziką – Juozas Indra, šokius pastatė Juozas Lingys).
Netrukus tuometinio vyriausiojo režisieriaus Henriko Vancevičiaus iniciatyva sceną išvydo Justino Marcinkevičiaus „Mindaugas“ (1969, dailininkas – Feliksas Navickas, kompozitorius – Eduardas Balsys), „Katedra“ (1971, dalininkas – Feliksas Navickas, kostiumų dailininkas – Jonas Surkevičius, kompozitorius – Algimantas Bražinskas), Mažvydas“ (1978, dailininkė – Virginija Idzelytė, kompozitorius – Eduardas Balsys). Šie kūriniai formavo svarbiausio Lietuvos teatro veidą, budino tautos dvasią.
1981-aisiais, po keletą metų trukusios rekonstrukcijos, naują savo raidos etapą Lietuvos valstybinis akademinis dramos teatras pradėjo taip pat Justino Marcinkevičiaus kūriniu – dilogija „Prometėjas. Ikaras“ (dailininkė – Virginija Idzelytė, kompozitorius – Algirdas Martinaitis, scenos judesį kūrė Kęstutis Adomaitis).
Atgimstančiai, nepriklausomybę atgavusiai Lietuvai ypač svarbi 1990 balandžio 13 dieną įvykusi Adomo Mickevičiaus „Vėlinių“ premjera – šį sudėtingą kūrinį su įkvėpimu išvertė taip pat Justinas Marcinkevičius, režisavo Jonas Vaitkus, scenografiją sukūrė Jonas Arčikauskas, muziką – Algirdas Martinaitis.
Paskutinį kartą Justino Marcinkevičiaus poetinis žodis iš Lietuvos nacionalinio dramos teatro scenos skambėjo 2004 metais, kai Vytautas Grigolis pastatė „Giesmę apie Vorutos vilkolakį Mindaugą (pagal Vinco Krėvės, Justino Marcinkevičiaus ir Martinio Zyverto kūrinius; dailininkė – Virginija Idzelytė, kompozitorius – Antanas Kučinskas).
Neseniai Anapilin išėjusį iškilųjį poetą žiūrovams primins ne tik garsūs Lietuvos aktoriai, bet ir teatro fojė veikianti paroda, skirta Justino Marcinkevičiaus kūrinių pastatymams Nacionaliniame dramos teatre. Parodą iš savo fondų parengė Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus. Paroda veiks nuo kovo 10 iki balandžio 8 dienos.
Renginys nemokamas. Išankstinė registracija tel. (8 5) 26 29 771 arba el. paštu renginiai@teatras.lt iki kovo 10 d. 18 val. Vietų skaičius ribotas.
