Vienas iš Pelkių paviljono kuratorių, menininkas Gediminas Urbonas, teigia, kad visą savaitgalį – lapkričio 23, 24 ir 25 dienomis – Venecijos bienalės uždarymo metu pasirodysiančius kūrėjus įkvėpė pelkės tema ir idėjos, koncepcijos bei įžvalgos, kurios buvo tyrinėjamos paviljone veikusioje eksperimentinėje laboratorijoje „Pelkių mokykla“.
„Per šešis mėnesius Pelkių paviljone dirbo daugiau nei 200 menininkų, mokslininkų, architektų ir studentų iš viso pasaulio. Kartu buvo ieškoma būdų, kaip kūrybingai egzistuoti su kitomis gyvybės rūšimis. Kaip pelkę, atrodytų, visai anarchitektūrišką materiją pritaikyti žmonių pasaulyje, sprendžiant globalias klimato kaitos problemas. Architektūros ir dizaino pedagogikos įpročius keičiančios mokyklos pabaigą Venecijoje pažymės naujus kontekstus atversiantys performansai ir dirbtuvės“, – pranešime žiniasklaidai cituojamas G.Urbonas.
Penktadienį lietuvių menininkė Eglė Budvydytė pristatys performansą „Incantation Karaoke“, kuriame per garsą, rimą, pakartojimus bei akustinę balso kaitą leis klausytojams ir dalyviams išgyventi kintančią žmogaus minčių būseną.
Šeštadienį nebylų dviejų žmonių dialogą performanse „Emphatetic Body“ pristatys tarptautinis duetas – lietuvių performanso menininkė Inga Galinytė ir muzikantė bei vizualiųjų menų kūrėja iš Graikijos Anna Papathasiou.
Garso temą sekmadienį pratęs Amerikos čiabuvių menininkė Erin Genia, performanse „Acoustic Tip“ sujungsianti senuosius Šiaurės Dakotos mitus apie antgamtines būtybes su apmąstymais apie ekologiją, už kurią, pasak jos, atsakingas kiekvienas iš mūsų.
Kaip Venecijai nenuskęsti?
G.Urbono teigimu, visus šešis mėnesius mokslininkai ir menininkai teoriškai ir praktiškai ieškojo konceptualių sąsajų, kurios leistų pelkes panaudoti kaip apsauginius barjerus nuo kylančio vandens lygio. Venecijai ši idėja – ypač aktuali, ką parodė ir neseniai miestą užliejęs rekordiškas potvynis.
Kūrybinių sprendimų, kaip Venecijai nenugrimzti į vandenį, dirbtuvėse „The Antisinking Workshop“ ieškos italų menininkas Carlo Gambirasio.
Tam jis pasitelks, kaip pats teigia, kolektyvinį protą. Kiekvienas dirbtuvių dalyvis galės siūlyti utopinę idėją, kaip spręsti skęstančio miesto problemą. Po dirbtuvių visas idėjas kūrėjas planuoja pristatyti Venecijos savivaldybei.
Lietuvos kultūros instituto remiamus Pelkių paviljono uždarymo renginius lydės kino peržiūros – italų menininkės Elenos Mazzi filmas „LACUNA. Land of hiddens spaces“ ir argentiniečių kilmės britės Jessicos Sarah Rinland „Black Pond“.
Lietuvos paviljoną Venecijos architektūros bienalėje kuravo menininkai Nomeda ir Gediminas Urbonai, Masačusetso technologijos instituto Architektūros ir planavimo mokyklos (MIT) tyrėjai, menininkai; komisaras – architektas Pippo Ciorra, Nacionalinio muziejaus MAXXI Romoje Architektūros departamento vyriausiasis kuratorius.
Venecijos architektūros bienalė vyko 16-ą kartą. Šiemet jos pagrindinė tema – laisva erdvė (angl. Freespace). Nuo gegužės 26 d. buvo kviečiama tyrinėti, diskutuoti, skleisti savo vizijas, ką reiškia erdvės sąvoka, kas yra kokybiška, atvira erdvė. Šiemet Venecijos architektūros bienalėje dalyvavo 71 dalyvis, buvo pristatyti 63 nacionaliniai paviljonai.
