Skambės arijos, duetai, trio ir kvartetas iš A. Borodino, C. Saint-Saënso, P. Čaikovskio, L. Delibes, G. Bizet, G. Donizetti, W. A. Mozarto ir G. Verdi operų. Diriguos Maestro Gintaras Rinkevičius.
1988 metais maestro Gintaro Rinkevičiaus iniciatyva suburtas simfoninis orkestras tęsia ilgametę tradiciją surengti ypatingą muzikinę šventę sau ir klausytojams – parengti įdomų ir išsiskiriantį orkestro gimtadienio koncertą. Į Lietuvos muzikinį gyvenimą įsiveržęs su neblėstančia energija, originaliomis programomis ir aukštu meistriškumu, jau dvidešimt metų Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras ištikimai dirba klasikinės profesionaliosios muzikos baruose. Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro vardas kolektyvui suteiktas 1990 metais, o 1999 m. sausio 30 dieną, savo Dešimtojo gimtadienio koncertą orkestras grojo naujoje, tiesa, dar nebaigtoje įrengti 1000 vietų Vilniaus kongresų rūmų koncertų salėje.
Nuo pirmųjų LVSO gyvavimo metų publika įsidėmėjo jaunatvišką jo polėkį, neformalų požiūrį į muzikavimą. „Orkestras kasmet kažkuo nustebina, drumsčia netradiciniais sumanymais kultūros gyvenimo rutiną“ – teigė kolektyvo krikštatėvis hab. dr. H. Zabulis.
Šiandien muzikos kritikai kalba apie susiformavusį brandų orkestro meninį skonį bei stilių, taip pat pažymi aukštą profesionalumą ir gebėjimą atlikti bet kokį simfoninės muzikos kūrinį. Orkestras yra atlikęs daug lietuvių autorių kūrinių, taip pat šiuolaikinės muzikos premjerų. Išskirtiniu Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro veiklos įvykiu tapo tai, kad atliktos visos G. Mahlerio ir L. van Beethoveno simfonijos. Sėkminga ir intensyvi orkestro veikla užfiksuota gausioje diskografijoje ir išsamiai aprašyta XX jubiliejaus proga išleistoje knygoje „Dvidešimties metų kelias”.
2006 metais LVSO tapo pirmuoju ir iki šiol vieninteliu profesionaliu muzikų kolektyvu Lietuvoje, gavusiu Japonijos Vyriausybės kultūrinę paramą. Tada Japonijos vyriausybė orkestrui paskyrė 43,8 mln. jenų (1,09 mln. litų) vertės aukščiausios kokybės muzikos instrumentų.
LVSO simfoninės muzikos repertuarą papildo iškalbingas sceninių kūrinių sąrašas. Atlikta iš viso daugiau nei 15 operų (sceniniai ir koncertiniai pastatymai), tarp kurių tokios sudėtingos partitūros kaip R. Wagnerio operos „Skrajojantis olandas“ (1995) ir „Parsifalis“ (2004, premjera Lietuvoje), R. Strausso „Salomėja“ (1997), G. Puccini „Toska“ (1996) ir „Turandot“ (1999), G. Verdi „Otelas“ ir „Simonas Bokanegra“ (2001), P. Čaikovskio „Pikų dama“ (2005), W. A. Mozarto „Užburtoji fleita“ (2006), D. Šostakovičiaus „Ledi Makbet iš Mcensko apskrities“ (2006), J. Juzeliūno „Žaidimas“ (2007).
Kiekvieno LVSO koncertų sezono metu nuo rugsėjo iki birželio Vilniaus kongresų rūmuose parengiama daugiau nei 60 įvairių muzikinių renginių, kuriuose apsilanko vidutiniškai 55 000 klausytojų.
2006 metų LVSO veikla ženklina ir ypatingo meninio judėjimo gimimą. Šių metų spalį G. Rinkevičiaus, D. Ibelhauptaitės ir J. Statkevičiaus drauge su bendražygiais pastatyta G. Puccini opera „Bohema“ pelnė neregėtas publikos simpatijas ir ilgainiui tapo tam tikro bendraminčių meninio judėjimo pavadinimu – „bohemiečiai“. Nuo 2006 metų LVSO ir „bohemiečiai“ kartu pastatė W. A. Mozarto „Užburtąją fleitą“ (2007), J. Massenet „Verterį“ (2008), 2009 m. S. Sondheimo miuziklą „Svynis Todas – demonas kirpėjas“.
LVSO 21-ojo gimtadienio koncerto solistai – keturi „bohemiečių“ trupės dainininkai: Lauryna Bendžiūnaitė (sopranas), šiuo metu studijuojanti Londono Karališkojoje muzikos akademijoje; Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro solistė Jovita Vaškevičiūtė (mecosopranas); Londone gyvenantis ir daugelyje Europos operos teatrų dainuojantis, vienas pirmųjų ir ištikimiausių „bohemiečių“ trupės narių Edgaras Montvidas (tenoras) ir pirmą kartą su LVSO pasirodysiantis Kostas Smoriginas (bosas) – Londono „Covent Garden“ teatro solistas.
