Z.Vitkus – žurnalistas, istorikas, rašytojas, savo darbuose didelį dėmesį skiriantis Holokausto temai. S.Gurevičius – Lietuvos žydų bendruomenės vykdomasis direktorius. Diskusiją moderavo Vilniaus universiteto istorikė dr. Jurgita Verbickienė.
Žydų tema tampa aktualesnė
Anot S.Gurevičiaus, bene ryškiausias lietuvių požiūrio į žydus atspindys – publikacijos žiniasklaidoje. Bendruomenė intensyviai seka interneto portalus, laikraščius, literatūrą. „Paskutinius metus žydų tema atrodė aktualesnė nei anksčiau – pasirodė daugiau publikacijų. Tačiau žiniasklaidoje šio to trūksta – ar iš tų publikacijų galima suprasti apie žydų kultūrą, šventes, istoriją? Mes vaizduojami kaip dalis praeities“, – pastebėjimais dalijosi S.Gurevičius.
Lietuvos žydų bendruomenės direktorius išreiškė norą, jog šalies žurnalistai jiems skirtų didesnį dėmesį – skelbtų daugiau publikacijų apie žydų kultūrą ir mokytų jos lietuvius.
Nepatinka S.Gurevičiui ir neigiama informacija apie žydus, kurios spaudoje, jo nuomone, apstu: „Dažna tema žiniasklaidoje – Holokaustas. Vis dėlto nieko nerašoma apie žmones, kurie gelbėjo žydus. Kodėl? Atskirai rašoma ir apie žydų istoriją. Yra Lietuvos ir žydų istorijos. Kodėl nerašoma apie Lietuvos žydus? Spauda bando atskirti mūsų tautas, o juk turime bendrą istoriją, kuria galėtume pasidžiaugti. Net nereikia praleisti juodųjų šios istorijos puslapių.“
Nuomonę atspindi komentatoriai
Savo ruožtu Z.Vitkus atkreipė dėmesį į kitą reiškinį, aptinkamą interneto žiniasklaidoje – interneto komentarus. Žurnalistas mano, jog komentuodami skaitytojai atspindi bendras požiūrio į žydus tendencijas, neigiamą požiūrį lemia visuomenės tamsumas ir stereotipais grįstas mąstymas.
„Stokojame diskusijos kultūros. Tai lemia komentarų anonimiškumas – nepasirašę galime pasakyti radikalių dalykų. Komentarai nevien atspindi visuomenės požiūrį į žydus, bet ir bendrą supratimą. Visa tai kyla iš žmonių tamsumo. Kalbu nevien apie žydus, tačiau diskutuoti apie juos – palanku“, – svarstė Z.Vitkus.
Kad komentarai skaudina, neslėpė ir S.Gurevičius: „Skaudu skaityti, kas parašyta, bet dar skaudžiau – suvokti, kad gyveni su tokiais žmonėmis, kad jie gyvena šalyje, kurią myli ir laikai savo tėvyne.“
Vis dėlto Z.Vitkui jis prieštarauja – komentarai internete, anot jo, nėra visuomenės nuomonės atspindys, tačiau byloja apie didelės dalies Lietuvos gyventojų nuomonę.
Paklaustas, kaip jaučiasi gyvendamas Lietuvoje, S.Gurevičius tikina savo ateitį matantis būtent šioje šalyje. „Esu dviejų vaikų tėvas. Pasirinkome vaikus auginti Lietuvoje – jie eina į darželį. Gyvendamas čia įsivaizduoju savo ateitį. Tai – mano valstybė, kurios dalimi jaučiuosi. Matyt, turiu daugiau draugų, kurie nėra žydai, tačiau pagal tautybę niekieno neskirstau“, – toleranciją demonstravo jis.
Vis dėlto labai gerai Lietuvoje jis nesijaučia. Susirinkusiai auditorijai pasakojo apie potyrius viešumoje pasirodžius su žydišku galvos apdangalu ir prabilus jidiš kalba. „Patikėkite, išgirsite daug negatyvių dalykų – jus varys lauk, baksnos į jus pirštais“, – tikino Lietuvos žydas.
