V.Juozapaitis prašė, kad šis klausimas būtų sutvarkomas nedelsiant. Jis išreiškė lūkestį, jog klausimai būtų išspręsti iki birželio mėnesio, kuomet baigsis šios LKT kadencija.
Anot Seimo nario Vytauto Kernagio, klausimas nėra apie tai, kodėl vieni projektai gavo finansavimą, o kiti ne. „Tai ne mūsų, o ekspertų, kurie vertina ir priima sprendimus, reikalas“, – pažymėjo.
V.Kernagis atkreipė dėmesį, kad didžioji dalis finansavimą gavusių projektų, jį gauna ir iš valstybės biudžeto:
„Finansavimą jos gauna administravimui, bet ne projektams. Todėl susidaro keista situacija – menininkai, kurie negauna iš valstybės finansavimo ir gyvena iš projektinių pajamų, turi mažesnę galimybę įgyvendinti savo projektus.
Kyla klausimas – ką galime padaryti ateityje? Didinti valstybės finansavimą, kad valstybinės įstaigos galėtų gauti pinigų ir savo projektams? Ar LKT padaryti atskirus projektus, skirtus valstybės finansuojamoms įstaigoms?“
M.Bundza: išaugo lūkesčiai
LKT administracijos direktorius prezentacijoje pristatė situaciją.
„2020 metais LKT buvo skirta daugiau nei 15 mln. eurų papildomai. Taip pat LKT anais metais paskirstė daugiau nei 2300 stipendijų, kai įprasta buvo finansuoti 200–300. Be to, suteikė pinigų 2400 projektų. O iš viso kultūros sektoriui buvo paskirstyta daugiau nei 35 mln. eurų, – teigė M.Bundza. – Kaip ir manėme, šis lūkestis sugrįš ir 2021 metais.“
„Nesileisiu į teismo nutarimo kontekstą, bet apskritai LKT administruojamas Kultūros rėmimo fondas 2020 metais buvo beveik 21,5 mln. eurų. Tai reiškia, kad šiuo metu patenkinti padidėjusio poreikio lėšų neturime“, – sakė jis.
M.Bundza pabrėžė, kad nei vienoje srityje biudžetinis sektorius nėra dominuojantis. Anot jo, tai bendras situacijos vaizdas, tačiau esama sričių, kuriose nacionalinių įstaigų dalyvavimas – didesnis.
„Pirmasis žingsnis, kuris daug įtampos nuimtų, jeigu Kultūros ministerija su Seimo pritarimu rastų papildomų lėšų ir nacionalines įstaigas finansuotų tokiu pat principu, kokiu dabar yra finansuojamos valstybiniai teatrai, koncertinės įstaigos“, – pabrėžė kalbėtojas.
Džiazo festivalių ir ekspertų viešumo klausimas
Kaip teigė M.Bundza, pirmojo etapo finansavimo vertinimo skaidrėje pažymėta, kad ekspertai rekomendavo finansuoti daugiau projektų, tačiau LKT turėjo „nubrėžti brūkšnį žemiau“.
Atsakydamas į Armino Lydekos klausimą apie džiazo festivalių situaciją, M.Bundza sakė, kad būtina matyti platesnį vaizdą:
„Strateginiuose finansavimo instrumentuose iš 18 tarptautinių renginių yra 3 džiazo festivaliai. Taip, jie nėra regioniniai. Manau, kad regioninės organizacijos ir iniciatyvos tikrai turėtų įsivertinti, ar jiems paraišką reikti į regioninės Kultūros tarybą ir atliepti jų prioritetus, ar bandyti eiti ir konkuruoti su visos Lietuvos muzikos projektais. Taip, šiuo atveju reikėtų daugiau komunikacijos.“
Apie situaciją 15min kultūra jau rašė ir anksčiau: „Muzikos bendruomenė pasipiktino: ilgamečiai festivaliai negavo pinigų, Kultūros tarybos atstovė kviečia į antrą turą“
Anot jo, miestų savivaldybės taip pat neskiria kultūrai tiek lėšų, kiek galėtų.
Kęstutis Vilkauskas pateikė klausimą dėl 2016 m. pateiktos atikorupcinio vertinimo išvados, kurioje buvo užsiminta ir dėl ekspertų viešumo.
„Mes priėmeme tokį sprendimą – kadangi bendra duomenų bazė, kurioje esama daugiau nei 160 asmenų pavardžių, yra vieša, vis dar laikomės pozicijos, kad paraiškas vertinusių asmenų identifikuoti nenorime“, – atsakė M.Bundza.
Jonas Staselis teigė, kad nereikia niekur toli žvalgytis, mat Lietuvos kino centras ekspertus paskelbia dar iki konkurso. „O mes siūlome juos paskelbti po, kad nebūtų išankstinio poveikio“, – pažymėjo jis.
Anot jo, 2016 metais buvo vykdyta narių apklausa, kurios metu paaiškėjo, kad ekspertai nenorėtų dalyvauti vertinime, jeigu jų asmenys būtų paviešinti.
Tolimesni LKT darbai
M.Bundza pateikė tolimesnius darbus, tarp kurių yra įsiklausimas į bendruomenę, fondo, kvotų sudarymo principas, administraciniai resursai, aktualaus grįžtamojo ryšio užtikrinimas, finansinis kultūros organizacijų ir kūrėjų lūkestis, LRKM pavaldžių įstaigų atskyrimas.
Nauja kadencija savo darbą pradeda birželį.
Stipendijų konkurso rezultatai bus viešinami nuo šios savaitės.
Antrojo etapo konkurso paraiškas galima teikti iki balandžio 29 d.
