V.Daunoras (g. 1937) – vienas ryškiausių artistų Lietuvos operos scenos istorijoje. Jis stažavo Milano „La Scala“ teatre ir 1967 m. debiutavo jo scenoje kartu su garsiuoju Luciano Pavarotti: italas G.Verdi „Rigolete“ atliko Hercogo, o lietuvis – Monteronės partiją.
1971 m. tarptautiniame Tulūzos dainininkų konkurse Prancūzijoje V.Daunoras laimėjo Grand Prix. Šis konkursas priklauso aukščiausio meistriškumo konkursų kategorijai; jį laimėjus dainininkams jau nebeleidžiama varžytis kituose konkursuose.
Daugiau nei tris dešimtmečius V.Daunoras dainavo Lietuvos operos ir koncertinėse scenose, o Lietuvai atgavus nepriklausomybę išvyko į JAV. 1995 m., būdamas 58-erių, debiutavo prestižiniame Niujorko „Metropolitan Opera“ teatre. Po dešimties sezonų šio teatro scenoje solistas baigė karjerą dėl diagnozuotos Parkinsono ligos.
Kaip pasakoja LRT KLASIKOS laidoje viešėjusi knygos autorė Jūratė Katinaitė, bandymų bendrauti su pačiu Vaclovu Daunoru būta daug, didžioji dalis jų – nesėkmingi: „Asmeniškai su V.Daunoru susipažinau per solistę Giedrę Kaukaitę. Ji man paskambino kokiais 2013 m. ir pasakė, kad į Lietuvą yra grįžęs V.Daunoras ir galbūt mane domintų interviu. Sakiau jai, kad jau esu kelis sykius mėginusi prakalbinti garsų solistą, bet nesėkmingai – jis tiesiog nesileisdavo į kalbas. Tačiau tais metais kažkas nutiko ir V.Daunoras prakalbo žiniasklaidai.“
Kaip tikina J.Katinaitė, operos solistas iš Lietuvos į JAV išvyko 1993 m., jausdamasis įskaudintas ir atstumtas. „Prieš tai V.Daunoras stažavosi Hiustono operoje, matė, kaip veikia operos studija ir norėjo panašų modelį įdiegti Lietuvoje. Tuometiniams valdininkams Lietuvoje jis bandė įrodyti, kad operos choro dainininkus reikia ugdyti kaip solistus, kad jiems reikia vokalo pagrindų, nes taip išgaunama visai kitokia chorinio dainavimo kokybė. Tačiau V.Daunoro bandymai buvo nesėkmingi, jį labai kritikavo. Ir jis išvyko iš Lietuvos kaip įskaudintas žmogus“, – LRT KLASIKAI tvirtina muzikologė.
J.Katinaitė, pasakodama apie V.Daunorui skirtą knygą „Karalių kuria aplinka“ ir joje esančias fotografijas, teigia už jas esanti dėkinga Algimantui Kunčiui: „Būtent A.Kunčius savo archyve yra išsaugojęs daug V.Daunoro nuotraukų – labai kokybiškų, užkulisinių. Nuotraukas knygai parinko knygų dailininkas Jokūbas Jacovskis, kuris yra tikras estetas. Todėl knyga – tarsi meno kūrinys, kupinas labai kokybiškų, meninių nuotraukų.“
Nelengva, pasak muzikologės, buvo atrinkti ir medžiagą apie V.Daunorą. „Solisto namai – tiek JAV, tiek Lietuva, jie padalinti. V.Daunoro archyvas taip pat pradėtas rinkti gana vėlai. Tai visiškai priešinga, pavyzdžiui, Virgilijui Noreikai, kuris pats viską užsirašydavo, turėjo dienoraštį, kuriame pasižymėdavo net tai, kaip praeidavo jo koncertai. Todėl knygos apie V.Daunorą imtis buvo kiek nedrąsu, bet teko tai padaryti“, – LRT KLASIKAI sako J.Katinaitė.
