Naujojo LNOBT sezono devizu pasirinkta frazė „Evoliucija – ne revoliucija“. Kodėl?
„Operos ir baleto menas visados kalba apie tradicijos ir kūrybingumo sintezę. Matysime tris pagrindines aktualios tematikos premjeras – du klasikinius kūrinius ir šiuolaikinį nacionalinį veikalą. Norime, kad ir kūrėjų, ir žiūrovų gretos augtų – tai taipogi evoliucija. Tikimės, tie, kurie dar neatrado mūsų teatro, būtent šį sezoną jį mūsų padedami sugebės atrasti“, – vylėsi LNOBT generalinis direktorius Jonas Sakalauskas.
Tiesa, sezonas laukia trumpesnis, nes jau 2023 m. balandį LNOBT numatyti svarbūs darbai: orkestro ložės rekonstrukcija ir teatro rūmų energetinio efektyvumo gerinimo darbai. Iki pat spalio statybininkai teatre šiltins sienas, keis langus ir pertvarkys energetines sistemas.
„Tam laikotarpiui parengsime atskirą programą, kuri bus rodoma įvairiose scenose ir ne tik Vilniuje“, – pažymi J.Sakalauskas.
Dar vienas minėtos evoliucijos bruožas – LNOBT bendradarbiavimas su kitomis kultūros įstaigomis, pavyzdžiui, Lietuvos valstybiniu simfoniniu orkestru („Dievo avinėlis“), „Operomanija“ („Operos genomo“ eksperimentinių operų pastatymai), festivaliu „Kino pavasaris“, vėl pristatysiančiu teatre keletą išskirtinių seansų, o taip pat Nacionaline M.K.Čiurlionio menų mokykla ir Lietuvos muzikos ir teatro akademija.
Naujos uniformos ir neregėtos galimybės
LNOBT Meninės veiklos departamento vadovė Jurgita Skiotytė-Norvaišienė pristatė keletą žiūrovams parengtų naujovių. Tie, kas neįsivaizduoja savęs be išmaniųjų technologijų, nuo šiol galės pirkti bilietus į specialią e-ložę, kurioje bus leidžiama naudotis begarsiu režimu veikiančiais išmaniaisiais telefonais bei kitais įrenginiais. Į juos spektaklio metu bus siunčiami trumpi pranešimai apie tai, kas vyksta scenoje, tad norint suprasti operos veiksmą, nebereikės skubėti skaityti titrų.
„Žiūrovus aptarnaujantys darbuotojai pasipuoš naujomis uniformomis, kurias sukūrė dizainerė Kristina Kruopienytė. Dar viena naujovė – elektroninės spektaklių programėlės, kurias galės įsigyti vengiantys namuose kaupti popierines programėles: taip skatinsime tvarumą ir ekologinį mąstymą. O mėgstantiems išsakyti savo nuomonę žiūrovams, kurios profesijos atstovai jie bebūtų, skelbsime kiekvienos sezono premjeros recenzijų konkursą“, – praneša J.Skiotytė-Norvaišienė.
Linkėjimai iš Venecijos
Iš „Teatro La Fenice“ salės Venecijoje prisijungęs LNOBT Operos meno vadovas Sesto Quatrini teigė, kad teatro renovacijos darbai neleis parodyti visų anksčiau suplanuotų premjerų, tačiau išlieka svarbiausi repertuaro pavadinimai.
„Sezoną pradėsime Franco Zeffirellio sumanyto „Rigoleto“ premjera, taip pat bus svarbių sugrįžimų. Aš pats diriguosiu atnaujintos solistų sudėties Vincenzo Bellini „Kapulečius ir Montekius“, Giacomo Puccini „Madam Baterflai“ spektaklius ir kovo mėnesį skambėsiančius „Rigoletus“. Ričardas Šumila ir Julius Geniušas diriguos „Traviatą“, Martynas Staškus – „Žydę“, o kylanti Europos žvaigždė Giedrė Šlekytė – „Bohemą“. Sugrįš į Vilnių ir praeito sezono „Ernanio“ spektakliuose matytas italų dirigentas Marcello Bufalini – šįkart jis diriguos „Aną Boleną“. Tradiciniame Sausio 13-osios koncerte skambės Johanneso Brahmso „Vokiškasis Requiem“, o jau šį rudenį, lapkričio 6-ąją, kartu su teatro Baroko ansambliu pasirodys italų kontratenoras Raffaele Pe“, – linkėdamas lietuviams gražios sezono pradžios, kalbėjo S.Quatrini.
Aktualios baleto premjeros
Baleto meno vadovas Martynas Rimeikis pristatė savo režisuojamą antrąją sezono premjerą – Felikso Bajoro operą-baletą „Dievo avinėlis“.
„Šis kūrinys parašytas dar 1983 m., tačiau dėl cenzūros ir kitų priežasčių niekada nebuvo atliktas muzikinio teatro scenoje. Kalbantis apie žmogiškumą, dvasinių ir materialių vertybių santykį, jis yra ypatingai svarbus šiandien. Tuo tarpu choreografės Editos Stundytės premjera „Užburtos akys“ bus skirta jaunajai auditorijai: ją inspiravo Ernsto Theodoro A.Hoffmanno apsakymas „Smėlio žmogus“. Spektaklio autorė ketina kalbėti apie santykį su technologijomis, apie tai, kad gyvų žmogaus akių niekas nepakeis. Jaunajai auditorijai tai bus ir naudinga pažintis su Wolfgango A.Mozarto muzika. Trečioji baleto premjera ir kartu mūsų sezono pasididžiavimas – iš Ukrainos kilusio choreografo Alexei Ratmansky, vadinamo talentingu Mariuso Petipa klasikinių pastatymų rekonstruktoriumi, kuriamas spektaklis „Arlekino milijonai“. Šį baletą, kuriam muziką sukūrė kompozitorius Riccardo Drigo, M.Petipa pastatė dar 1900 m. Tad pavasarį laukia puikūs klasikos vakarai su nelengva, bet labai gražia šokio kalba“, – akcentavo M.Rimeikis.
F.Zeffirellio pavardė įpareigoja
LNOBT sezoną rugsėjo 16-osios vakarą atidarys Giuseppės Verdžio opera „Rigoletas“. Idėjos autorius, legendinis režisierius F.Zeffirellio palaimino šį pastatymą, tačiau dėl pandemijos atidėliojamų premjerų Omane ir Lietuvoje nebesulaukė. „Rigoletą“ Vilniuje stato jo kūrybos bendražygis – režisierius Stefano Trespidi.
„Visgi svarbiausia, kad mes sulaukėme laikų, kai Lietuvos žiūrovai Vilniuje galės gyvai pamatyti F.Zeffirellio kurtą spektaklį. Šio režisieriaus stilius su niekuo kitu nesupainiojamas. Tai – duoklė istorijai ir operos klasikai: be „Rigoleto“ joks pasaulio operos teatras šiandien neįsivaizduoja savo repertuaro. O kad mūsų žiūrovai labai pasiilgę klasikinių pastatymų, rodo ir puikūs „Rigoleto“ bilietų pardavimai“, – pažymėjo J.Sakalauskas.
Premjeros muzikos vadovas, LNOBT vyriausiasis dirigentas R.Šumila pasidžiaugė jungtinėmis lietuvių ir užsienio operos solistų pajėgomis. „Tai didžiulė opera pagrindinių partijų atlikėjams. „Rigolete“ turime solistus, kurie lengvai, be regimų pastangų, išpildo itin sudėtingą muzikinę medžiagą“, – kalbėjo R.Šumila.
Mantujos hercogo partiją premjeroje atliksiantis tenoras Edgaras Montvidas ją dainavo ir ankstesniame, režisieriaus Gintaro Varno sukurtame „Rigoleto“ pastatyme. Vėliau tą patį vaidmenį atliko Škotijoje ir Prancūzijoje, tad dabartinis „Rigoleto“ pastatymas jo kūrybinėje biografijoje bus ketvirtasis.
„Šis pastatymas – ultraklasikinis, tad bus įdomu stebėti, kaip jį įvertins šiuolaikinis, prie ultramodernių pastatymų pripratintas žiūrovas. Toks klasikinis stilius žiūrovui jau tapęs egzotika. Aš pats jau net nepamenu, kada scenoje dėvėjau istorinį kostiumą... F.Zeffirellio pastatyme nebus itin sudėtingų mizanscenų, todėl labai svarbi taps muzika ir solistų balsai. Reikia kiekvieną dieną sąžiningai treniruotis, kad tokias partijas scenoje atliktum. Tai tarsi „vokalinė olimpiada“ tiek tenorui, tiek sopranui, o ypač baritonui. Bet mes stengsimės, nes jau vien režisieriaus F.Zeffirellio pavardė tam įpareigoja“, – tvirtina E.Montvidas.
