Antradienį laidoje „Dėmesio centre“ Vilniaus miesto savivaldybės meras Remigijus Šimašius užsiminė, kad Lukiškių aikštėje statant visuomenės ir komisijos išrinktą memorialą „reikės nuimti žolės paviršinį sluoksnį ar nuimti keliolika kvadratų granito plokščių ir padėti kitur“.
„Esame profesionalūs architektai, tai labai nenorime kalbėti faktais neparemtų dalykų. Kadangi dėl jokių pakeitimų į mus niekas nesikreipė, supratau, kad jie dar nėra aiškiai fiksuoti. Kokie jie bus, sunku ką komentuoti. Dabar pateikta konkursinė medžiaga – netiksli ir patys autoriai, valdžia, komisija teigia, kad viskas dar bus keičiama“, – kalbėdamas apie dar vieną aikštės pertvarką 15min sakė G.Čaikauskas.
„Po vakar dienos aš, atvirai pasakius, net nežinau, ką ir galvoti, jeigu paaiškėja, kad dar bus svarstoma Kultūros paveldo departamente (KPD) dėl atitikimų, tai, matyt, dar per anksti spręsti – medį perkelti ar neperkelti“, – priduria jis.
Antradienį KPD direktorės pavaduotojas Algimantas Degutis pareiškė, kad A.Labašausko siūlymas pažeidžia paveldosauginį reikalavimą – aikštė turi būti lygi. KPD pranešime žiniasklaidai išdėstė galimus neatitikimų sprendinius – projekto organizatoriai „derina laimėjusio autoriaus projekto ypatumus su įgyvendinamu Lukiškių aikštės tvarkymo projektu“ arba patys kreipiasi į vertinimo tarybą, kad būtų persvarstytos aikštės vertingosios savybės.
Informacija apie lygų reljefą, kaip vertingąją Lukiškių aikštės savybę, G.Čaikauskui, kaip jis sako, buvo žinoma.
Tokiam projekte, kur reikia kai ką išsaugoti, prie kai ko prisitaikyti, negali kaip architektas pasitaškyti.
„Tie reikalavimai ne vakar parašyti. Tokiam projekte, kur reikia kai ką išsaugoti, prie kai ko prisitaikyti, negali kaip architektas pasitaškyti“, – sako architektas.
Į vertingųjų Lukiškių aikštės savybių sąrašą Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba įtraukė ne tik lygų aikštės reljefą, bet ir kultūrinį sluoksnį, 6 medinius suolus, šviestuvus, aikštės apželdinimą liepomis, granito lentą su iškalta data „1863“. Tvarkant aikštę, anot G.Čaikausko, buvo siūlymų kai kuriuos šių objektų keisti.
„Darbo metu kalbėta, kad gal reljefą sukelkim – aikštė didelė, tai gal padarykim daugiau kalvų, supilkim. Buvo visokių [siūlymų], bet yra kažkokie įstatymai, yra tam tikras kultūrinis paveldas. Nemąstom, jeigu įstatymas netinka, tai jį pasikeisim pagal save“, – sako jis.
Tvarkant miestą, G.Čaikausko teigimu, reikia laikytis tam tikrų žaidimo taisyklių: „[Lukiškių aikštė] turi savo istoriją. Natūralu, kad tai (lygus reljefas – aut. past.) buvo įtraukta į paveldą. Negi dabar staiga istorinėse vietose pradėsim supilti Gedimino kalną, kitoje vietoje dar kažką. Yra tam tikros žaidimo taisyklės mieste.“
Vilniaus miesto savivaldybė dar organizuodama Lukiškių aikštės sutvarkymo konkursą tarp reikalavimų įtraukė tokį punktą:
„Numatyti memorialinę vietą paminklui (valstybės simboliui) ir kovotojų už Lietuvos laisvę atminimo įamžinimui. Pasiūlyti paminklo pobūdį (vertikalus, horizontalus), parametrus (proporcijas, dydį), medžiagiškumą, mastelį su aikštės ir gretimybių dydžiu. Atlikus tvarkymo darbus aikštė turi būti estetiškai išbaigta ir funkcionuoti iki paminklo įrengimo etapo“.
G.Čaikausko teigimu, jis ir architektai Linas Naujokaitis, Kęstutis Akelaitis, Virginija Venckūnienė, Arūnas Latakas, šiuo bei kitais konkurso reikalavimais kurdami Lukiškių aikštės koncepciją ir vadovavosi. Situaciją, jog dabar aikštę reikia pertvarkyti pagal konkursą laimėjusio memorialo projektą, jis įvardija „truputį keista“.
Įsivaizdavau, kad kai bus rengiami konkursai ar dirbtuvės, bus perimta tai, kas numatyta techninėje užduotyje, ir toliau tęsiama.
„Projektas buvo atiduotas vykdymui. Jis – 100 proc. patvirtintas, nustatyta tvarka, ir leidimai gauti, ir Kultūros paveldo [departamento] suderinta. Įsivaizdavau, kad kai bus rengiami konkursai ar dirbtuvės, bus perimta tai, kas numatyta techninėje užduotyje, ir toliau tęsiama. O dabar matote. Gyvenime pas mus viskas kažkaip kitaip. Tokia realybė, – sako G.Čaikauskas. – Kiekvienas veiksmas šioje aikštėje buvo derinamas ne su vienu asmeniu. Buvo sudarytos net dvi komisijos [...], dirbo dešimtys žmonių. Aš, kaip autorius, gal skamba keistai, nesijaučiau kaip laisvas paukštis – noriu brūkšt į vieną pusę, noriu brūkšt į kitą pusę. Taip nebuvo. Kiekvienas posūkis vyko su protokolais.“
Pasiteiravus, ką G.Čaikauskas mano apie Kauno mero Visvaldo Matijošaičio iniciatyvą „Laisvės karį“ arba kitaip „Vytį“ įkurdinti Kaune, arba parlamentaro Ramūno Karbauskio idėją monumentą statyti greta Seimo, jis, kaip vienas iš autorių, sako esantis „ne prieš“ ir priduria, kad dėl to visgi reikėtų tartis. Anot jo, prioritetinė vieta „Laisvės kariui“ – Lukiškių aikštė. Įkurdinus jį čia, „Vytis“, G.Čaikausko teigimu, galėtų būti statomas ir kituose Lietuvos miestuose.
„Laisvės kario“ memorialo kompoziciją G.Čaikauskas kūrė ir konkursui teikė kartu su skulptoriumi Arūnu Sakalausku, architektais L.Naujokaičiu, K.Akelaičiu ir fotomenininku Rimantu Dichavičiumi.
Konkursą laimėjęs A.Labašausko memorialas Lukiškių aikštėje turėtų būti pastatytas iki kitų metų gruodžio 1 dienos.