Mišką primenančios „Laisvės kalvos“ kūrėjas sako, kad praėjusią savaitę Vilniaus savivaldybei pateiktas priešprojektinis pasiūlymas, taip pat derinamas susitikimas su Kultūros paveldo departamento atstovais.
„Iš esmės daug nekeitėme – buvo ekspertų išsakytos pastabos, į kurias reikėjo atsižvelgti, mes į jas visas atsižvelgėme ir išsprendėme. Tarkime, buvo akcentuojama saugumo problema, taip pat pradiniame projekto variante buvo nelikę privalomo valstybės simbolio: pakoreguotame projekte siūloma palikti šiuo metu aikštėje esančią Lietuvos valstybės istorinę vėliavą, bet perkelti ją iš centro, t.y. buvusios Lenino paminklo vietos kiek toliau į šiaurės vakarus, tokiu būdu galutinai užbaigiant aikštės decentralizavimą ir desovietizaciją. Išsprendėme ir saugumo problemas“, – BNS pasakojo A.Labašauskas.
Anot jo, ekspertų išvadose buvo akcentuota, kad centrinė urbanistinė ašis tarsi dingsta – patobulintame projekte ji yra pratęsiama suformuojant mažą giraitę iš Lietuvoje augančių medžių „taip simboliškai sujungiant erdves tarp memorialinio akcento 1863 sukilimo dalyviams ir kalvelės“.
„Lauksime jų veiksmų, šiuo etapu daugiau nieko negalime padaryti“, – sakė menininkas.
Jis teigia, jog aikštėje neliks anksčiau architektų įkomponuoto elemento Rėdos rato, kurį už privačias lėšas buvo įrengę aikštės architektūrinės dalies sumanytojai, viešai agitavę statyti paminklą „Laisvės karys“ , t.y. Vyčio skulptūrą. Pasak A.Labašausko, šią vietą žymės medeliai su nedidele kalvele memorialo viršuje.
„Buvo noro, kad jis ten turėtų likti, bet jis trukdo kūriniui“, – sakė A.Labašauskas.
Skulptūrą sudaro kelios dalys: Laisvės miško memorialinė siena, už jos supilta Laisvės kalva ir visa Lukiškių aikštės erdvė su aikštės prieigose anksčiau sukurtais atminimo ženklais. Memorialo siena bus pagaminta iš smulkios frakcijos betono, įspaudžiant į jį Lietuvoje augančių medžių kamienus – taip gautas reljefas primins miško motyvą. Jį projekto autorius vadina daugiasluoksniu, apimančiu pasaulio medžio, pagoniškųjų šventųjų giraičių, krikščioniškojo gyvybės medžio įvaizdžius, taip pat įamžinančiu Laisvės kovų dalyvius, pasivadinusius medžių vardais. Tuo metu pati kalva bei žalioji Lukiškių aikštės erdvė, anot menininko, „kviečia švęsti Laisvę“.
Pasak autoriaus, kūriniu kviečiama susimąstyti apie laisvės kainą ir „asmeniškai išgyventi Laisvės dovaną, kurią gavome iš memoriale įamžintų, dėl mūsų laisvės rizikavusių, kovojusių, kentėjusių ir žuvusių žmonių – brolių, seserų, tėvų ir jų vaikų“.
Memorialo autoriaus teigimu, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, Aplinkos ministerija išaiškino, kad šis darbas yra ne reljefo dalis, o statinys, todėl gali atsirasti aikštėje. Kultūros paveldo departamentas anksčiau teigė, jog iškilus memorialas keičia aikštės reljefą ir taip pažeidžia anksčiau paveldosaugininkų nustatytas vertingąsias savybes. A.Labašauskas atkreipia dėmesį, jog yra ir daugiau pavyzdžių, kai skulptūros tarsi keičia landšaftą, tačiau laikomos statiniu, pavyzdžiui, Vilniuje prie Neries stovintis Roberto Antinio „Puskalnis“.
Jis sako, kad šiuo metu derinamas susitikimas su Kultūros paveldo departamento vadove Diana Varnaite.
Vilniaus meras R.Šimašius BNS sakė matęs naująjį maketą ir pabrėžia, jog tai dar nėra galutinis darbas ir jį A.Labašauskui dar teks tobulinti.
„Matau, kad einama gera kryptimi, atsižvelgta į pastabas, kurios gautos iš vertinimo komisijos, dalis tų pastabų yra nuskambėjusios ir iš mano paties pusės. Einama gera kryptimi, bet kaip galiausiai pasiseks – linkiu sėkmės, dar daug padaryti reikia. Reikia padirbėti, kad šis variantas atsirastų – savivaldybė iš savo pusės daro, kad taip įvyktų, menininkams, natūralu, irgi darbo reikės dar įdėti“, – pakeitimus įvertino R.Šimašius.
Savo ruožtu Kultūros paveldo departamento (KPD) direktorė Diana Varnaitė sako buvusi informuota, kad A.Labašauskas darbams pasirinko atestuotą specialistą Luką Rekevičių, tačiau pačių projektinių pasiūlymų dar nesulaukė, tad negali vertinti, ar jie neprieštaraus paveldosaugos reikalavimams.
Anot D.Varnaitės, šiuo metu nėra užbaigti Lukiškių aikštės rekonstrukcijos darbai, jie nėra patvirtinti valstybinės komisijos, o tai, be kita ko, neleistų pradėti memorialo statybų.
„Tai yra teisinės grėsmės, kurios dar labiau supainiotų ir taip painų klausimą. O projektinių pasiūlymų nesame gavę ir jų negalime vertinti“, – BNS teigė D.Varnaitė.
Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) prieš daugiau nei dvi savaites pranešė, jog kai kurie viešieji pirkimai vykdant aikštės rekonstrukcija organizuoti netinkamai, o 2,1 mln. eurų sutartis dėl papildomų darbų su įmonių „Infes“, „Ekstra statyba“ ir „Pamario restauratorius“ konsorciumu pažeidė įstatymus – VPT dėl to žadėjo kreiptis į teismą.
