Diskusijoje dalyvavo „Verslo klasė“ redaktorius Aurelijus Katkevičius, Lrytas.lt vyr. redaktorius Tautvydas Mikalajūnas, „Media bičių“ rinkodaros performanso vadovė Reda Rutkauskienė ir „Naujojo Židinio-Aidų“ direktorius Laurynas Peluritis.
Šiuolaikinis žurnalistas rašo pažymius informacijai
Kaip sakė M.Reinikis, manoma, kad būtent spausdintinė žiniasklaida labiau tinkama „fake news“ (liet. netikrų naujienų) valdymui.
A.Katkevičius tikisi, jog dabar mes gyvename „baisiais viduramžiais ir netrukus prasidės renesansas“. Jo nuomone, kaip visada egzistuos žmonės, nemėgstantys „The Roop“, bet klausantys Mozarto, taip bus ir neskaitančių žurnalo „Naujasis Židinys-Aidai“, bet mėgstančių kieno nors feisbuko įrašus.
Kristalizuojasi naujos žurnalistų funkcijos.
15min paklausus, ar išties spausdintinė žiniasklaida geriau valdo netikras naujienas, jis atsakė, jog augant informacijos potvyniui, kristalizuojasi naujos žurnalistų funkcijos:
„Žurnalistams nebereikia surasti žinios ir jos išplatinti, jos tą daro pačios. Pavyzdžiui, žmonės patys skelbia naujienas iš gaisro vietos, o įrašai socialiniuose tinkluose kartais skamba kaip pakankama istorija. Žurnalistai tampa informaciniais didžėjais, atminties saugotojais ir kredito reitingo agentūromis. Taip vyksta todėl, jog jis atsimena daugiau nei vidutinis skaitytojas. Šiuolaikinis žurnalistas rašo pažymius informacijai, maždaug, šį bičą galiu cituoti drąsiai, nes žinau, ką jis kalba 15 metų. Tai turėtų pažadinti mūsų, kaip dirbančių šioje srityje, optimizmą.“
Žurnalai atgims kaip vinilai
A.Katkevičius pabrėžė, kad gyvename laikais, kai save suvokiame kaip turinio kūrėjus, o istorijos pasakojimo forma visai nesvarbi: „Žmonės pasakojo vieni kitiems istorijas, kai pradėjo medžioti mamutus, tą patį darys ir gyvendami Kentauro alfoje. Todėl nieko čia nereikia laidoti.“
Žurnalistas taip pat „švelniai“ prognozuoja žurnalų renesansą ir lygina jį su atgimusiu vinilinių plokštelių populiarumu: „Savo socialiniuose tinkluose rašiau žinutę apie tai, kad Indijoje užsidarė paskutinis spausdinimo mašinėlių fabrikas. Dabar skaičiau, kad jis vėl atsidarė. Tai tiek maždaug apie televizijų, vinilų, kasečių laidojimus.“
L.Peluritis išryškino išliekamąją tekstų vertę, kai kurių tekstų, jo teigimu, netinka publikuoti kitokiose medijose nei spausdintinė žiniasklaida.
„Feisbuke vertimo iš senosios graikų kalbos nepublikuosi“, – pateikė pavyzdį jis. Jo nuomone, būtent pokyčiai padės žiniasklaidai išsigryninti: „Kindlas“ žadėjo užmušti knygas, bet užmušė bulvarinį skaitalą.“
Reikėtų išskirti laikraščių ir žurnalų periodiką.
T.Mikalajūnas pritaria, kad skelbti laidotuves dar ankstoka, pokyčiai, ko gero, vyksta kas mėnesį, tačiau perspektyvų dėl spausdintinio žodžio optimistiškai nevertina. Jo nuomone, reikėtų išskirti laikraščių ir žurnalų periodiką, mat Lietuvoje turime pavyzdžių, kai užsidarė seniausias dienraštis „Lietuvos žinios“, laikraštis „Lietuvos rytas“ išeina nebe penkis kartus per savaitę, o tris.
T.Mikalajūno nuomone, laikraščių kokybė šiandien gerokai stipresnė nei portalų, nes „anksčiau žurnalistai buvo menininkai, o dabar jie – cecho darbuotojai, kepantys tekstus“.
Žmonės mėgsta klasiką, tačiau pagrindinis šiuolaikinės spaudos iššūkis – transformacija bei spausdintinės ir elektroninės žiniasklaidos jungimas.
Diskusijos dalyvis kalbėjo ir apie vietinę spaudą. „Neįvardinsiu nei regiono, nei dienraščio, bet įstrigo vienas faktas. Teko kalbėti su vieno regioninio laikraščio redaktore ir ji užsiminė apie tai, kad mirštant regione gyvenantiems žmonėms, lygiagrečiai mažėja ir prenumerata“, –pasakojo jis.
R.Rutkauskienės nuomone, žmonės mėgsta klasiką, tačiau pagrindinis šiuolaikinės spaudos iššūkis – transformacija bei spausdintinės ir elektroninės žiniasklaidos jungimas. Ji išryškina ir finansinį momentą: „Portale darbas spartesnis, o sukurti viršelį reikalauja daugiau investicijų, nes prie jo dirba daugybė žmonių.“
