Abipusio susižavėjimo šūksniai, nesibaigiantys bisai ir išreikštas noras dar kartą čia sugrįžti pažymėjo šiuo metu Europoje „ant bangos” esančios prancūzų šiuolaikinio šokio trupės premjerą Lietuvoje.
Savo programoje „Kambariokai“ (Roommates) trupė išskleidė teatro repertuarą nuo 1993 iki 2022 metų, žiūrovai pamatė šešis etiudus nuo neobaroko iki gatvės šokio, kurie padarė įtaką Nacionalinio Marselio baleto teatro istorijai.
„Stipru yra patirti Lietuvos publikos brandą, jausti, kad pasaulinės šiuolaikinio šokio tendencijos mums yra priimtinos, tai suteikia norą plėsti festivalį iki dar profesionalesnių aukštumų. Dėl trupės užimtumo teko ilgokai derinti datas, ištverti nežinomybės ir laukimo etapus, bet pasiekus itin sėkmingą premjerą Lietuvoje ir palikus gerą šalies įspūdį, lieka pripažinti, kad niekuo nesiskiriame nuo kitų, didesnių ir turtingesnių pasaulio scenų ir publikų“, – festivalio pradžią įvertina „Naujasis Baltijos šokis“ vadovė Gintarė Masteikaitė.
Per ateinančias dvi savaites iki gegužės 14 d. Lietuvos publika turės progą pažinti šiuolaikinius šokio inovatorius ir maištininkus, atspindinčius laikmetį: choreografijos virtuozę Catherine Gaudet (Kanada), vitališkajį Marco de Silva Farreira (Portugalija), aštriabriaunę Oona Doherty (Airija) ir lyties keitimo transformaciją į šokio kalbą verčiantį Daniel Mirablanca (Norvegija), Švedijos šokėjo ir choreografo Sindri Runudde kūrinį, skirtą girdėjimo pojūčiui, suomių choreografą Taneli Törmä su unikaliu kūriniu „Alien“, kuris kuriamas festivalio metu su vietiniais šokėjais. Šie kūrėjai iliustruos kuo kvėpuoja tarptautinė šiuolaikinio šokio bendruomenė ir į ką kreipia dėmesį didžiausi tarptautiniai šokio festivaliai, svarbiausios scenos meno erdvės.
Na, o pirmas po atidarymo pasirodymas, laukiantis žiūrovų – ispanų choroegrafės Ainos Alegre „FANDANGO & OTHER CADENCES – STUDY 4“. Tai rožių žiedlapiais, baskų liaudies šokių tradicijomis, istorijos pasakojimais ir plaktukų kalimo veiksmu pasižymintis darbas, kviesiantis į pasivaikščiojimą vaizduote, kurį galima pamatyti Nacionalinėje dailės galerijoje.
Palaikydamas fiziškai arba mentaliai Ukrainoje vietos kurti netekusius šokio meno atstovus, NBŠ šiais metais į pagrindinę savo programą įtraukė Ukrainos šokio platformą „Let the body speak“. Karą patiriančių choreografų, dirbančių Ukrainoje arba laikinai išvykusių iš šalies šokio spektakliai ir eskizai sukurti prasidėjus invazijai – pačios giliausios patirtys išreikštos kūnais.
Lietuvos publikai pristatomi šeši ukrainiečių choreografų darbai: Maciej Kuźmiński darbas „Every Minute Motherland“, Rita Lira kūrinys „THE WAY FROM/TO“, Anton Ovchinnikov choreografija „BEAUTY OF THE BEAST“, Bohdan Polishchuk „Danse macabre. Immortal dance“, Yana Reutova „Together alone“, Violetta Matyushenko „One more step“. Iškalbingi kūrinių pavadinimai sufleruoja karo pabėgėlių, neapibrėžtumo, nežinomybės, baimės, pasipriešinimo, solidarumo, mirties ir gyvenimo šokio temas.
Taip pat programoje – stipri Lietuvos šokėjų dalis, bus galima pamatyti Dovydo Strimaičio, kurį laiką šokusio nacionaliniame Marselio baleto teatre, darbą „Hairy 2.0“. Tai choreografinis kūrinys šokėjui ir jo plaukams. Savo plaukų šokiu Dovydas kelia ontologinius klausimus, susijusius su mūsų tapatybe, kūnu ir jo autonomija.
Kitų lietuviškos programos kūrinių temos: meilė, egzistuojanti tik mūsų pažinimo ribose (Greta Grinevičiūtė ir Agnietė Lisičkinaitė), „Įskilimai“ prasidedantys distopija, kuri kyla iš atsiskyrimo (Grėtė Šmitaitė), žmogaus proto savybių tyrinėjimas judesio, animacijos ir poezijos deriniu per peilio metaforą (Liza Baliasnaja), flamenko permąstymas per teatro prizmę ir įsigilinimą į fizinį laisvo kritimo reiškinį (A. Crespo Barba ir Lukas Karvelis).
