Ekspozicija ne veltui vadinasi „Literatūra keičia“: muziejaus darbuotojams dirbant kartu su Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto mokslininkais bei „MultimediaMark“ komanda buvo sukurtas emociškai paveikus dizainas ir turinys, parodant, kad literatūra yra labai svarbi ir keičia mus visus įvairiais aspektais: moko, nuramina, motyvuoja, plečia akiratį, formuoja požiūrį, keičia mąstymą, nuotaikas, skatina dalintis išmintimi ir emocijomis.
Vienas iš ekspozicijos tikslų – supažindinant su mūsų literatūros klasikais, jų kūriniais, darbais, nustebinti lankytoją, įkvėpti, sukelti pasididžiavimo savo kūrėjais ir tauta jausmą. Tam pasitelkiami ne tik įdomūs originalūs eksponatai, tekstai, bet ir šiuolaikinės technologijos, padedančios paveikiai pasakoti istorijas, kurti patirtis.
Vienas iš ekspozicijos kūrėjų poetas, scenaristas, „MultimediaMark“ komandos narys Mindaugas Valiukas, sako, kad jei lietuvių literatūrą įsivaizduotume kaip sodą, pati jos pradžia – Martyno Mažvydo kūryba – būtų tartum laukinis vaismedis tamsioje girioje.
„Spaudos draudimo laikotarpis – negailestingai iškirstas šilas, slapta atsodinamas pavieniais sodinukais. Tada besprogstą vaismedžių pumpurai atgavus spaudą, daugiaspalviai tarpukario literatūros žiedai ir... katastrofos – dviejų okupacijų gaisrai, spygliuotomis vielomis aptvertas raudonuoju maru užkrėstas sodo likutis, pasitraukę į Vakarus kūrėjai – lyg medžiai be šaknų.
Ekspozicija „Literatūra keičia“ – šiuolaikiškai apie amžinus dalykus. Dalykus, kurie keitė ne tik poetiką, kalbą, bet ir istoriją, žemėlapį, gyvenimus“, – kalbėjo Mindaugas Valiukas
Maironio lietuvių literatūros muziejuje, kuriant šią ekspoziciją, įgyvendintos originalios, kol kas analogų Lietuvoje neturinčios idėjos.
Lankytojams pristatomas animacinis edukacinis serialas „Palikti muziejuje“, sukurta intelektualių edukacinių žaidimų sistema „O ką renkiesi tu?“
Kiekvienas žaidimas – tai pasinėrimas į skirtingų Lietuvos istorinių, kultūrinių aplinkybių atmosferą, situacijas. Kiekvienas žaidėjas kviečiamas išspręsti sudėtingas dilemas, su kuriomis realybėje susidūrė Lietuvos kūrėjai ir tokiu būdu patirti, įsijausti į kitą asmenybę, per pasirinkimus pažinti rašytoją, istorinį kontekstą, ir, kas svarbiausia, – save.
Specialiai kartu su mokslininkais ir menininkais išskirti psichologiniai lietuvių literatūros kūrinių veikėjų tipažai – racionalusis, kūrybingasis, lankstusis ir ryžtingasis, bei sukurta ženkliukų ir atvirukų serija.
Visi, užsukę iki rugsėjo 1 d. ir sužinoję, į kurį literatūrinį herojų yra panašūs, gaus dovanų savo herojaus atviruką, o norintieji, kad viešnagę muziejuje primintų ir daugiau mielų smulkmenų, galės įsigyti išskirtinių herojų ženkliukų.
Ekspozicijoje terminaluose pateikiama papildoma informacija apie asmenybes, jų reikšmę Lietuvai, rodomi įdomūs eksponatai iš muziejaus fondų, televizorių ekranuose – animacinis filmas apie XVI–XIX a. literatūros klasikų TOP penketuką bei geriausi lietuviški filmai apie rašytojus arba jų kūrinių ekranizacija, taip pat – spaudos draudimo laikotarpio slėptuvės, medžio instaliacija su audio įrašais ir pagal temas išryškintais eksponatais, kalbantys rašytojų portretai, žaidžiant vieną iš populiaraus tarpukario žaidimo „Parnasas“ variacijų, durys į žmonių likimus, dailininko Antano Dubros sukurtas įspūdingas kultūrinių įvykių pano su papildyta realybe, išeivių kūrėjų alėja, pripildyta rašytojų minčių, virtualios realybės žaidimas „Kelionė“.