P.Gailius (1928–2015 m.) – lietuvių išeivijos menininkas, didžiąją gyvenimo dalį praleidęs Prancūzijoje.
Prieš II pasaulinį karą gyveno Mažeikiuose, tačiau 1944 m. buvo priverstas palikti Lietuvą. Taip atsidūrė Prancūzijoje, kur praleido visą likusį gyvenimą.
„Studijavo aktorystę, architektūrą, bet galiausiai pasirinko tapybos studijas pas prancūzų modernizmo korifėjų Fernaną Ležė. Iš F.Ležė mokyklos jis išsinešė išraiškingą linijinį piešinį ir spalvinių kontrastų pomėgį“, – rašoma parodos organizatorių žiniasklaidai išplatintame pranešime.
Pirmąją personalinę parodą P.Gailius Paryžiuje surengė 1955 m. Ji esą susilaukė didelio pasisekimo.
P.Gailius tapo pirmuoju lietuvių grafiku, kurio darbus įsigijo Prancūzijos nacionalinė biblioteka (Bibliothèque Nationale de France), sauganti pripažintų pasaulio menininkų grafikos darbus.
Per daugiau nei 60 metų trukusią menininko karjerą P.Gailius sukūrė tapybos, grafikos, skulptūros darbų. Dauguma jų pasklido po įvairius muziejus ir kolekcijas.
Lietuvoje menininko darbai saugomi Lietuvos dailės muziejuje, Nacionaliniame M.K.Čiurlionio dailės muziejuje, Marijampolės Beatričės Kleizaitės-Vasaris menų galerijoje, Lietuvos išeivijos dailės fonde, Vilniaus dailės akademijos muziejuje.
Geriausiai P.Gailius žinomas dėl savo abstrakčių tapybos ir grafikos ciklų bei unikaliųjų „dailininko knygų“. „Dailininko knyga“ (pranc. livre d’artiste) – atskira knygų grafikos sritis ir savitas Europos knygos kultūros reiškinys.
„Ją galima suvokti kaip menininko sukurtą, ribotu tiražu leidžiamą bibliofilinę knygą, kurioje ypatingai svarbus yra ryšys tarp teksto ir iliustracijos. „Dailininko knyga“ yra skirta ypatingam estetiniam išgyvenimui. Ji yra taip pat ir kolekcionavimo objektas“, – teigia P.Gailiaus parodos organizatoriai.
Kūrėjo knyga „Gražieji Rytai“ (1980 m.) buvo išleisti 33 egzempliorių tiražu. Kiekviename jų – po 20 spalvotų lakštų, atspaustų ir pasirašytų paties menininko.
„Gražieji Rytai“ yra sukurti pagal persų poeto Omaro Chajamo ketureilius, vadinamuosius rubajatus. Juose kalbama apie moters ir gyvenimo grožį, plėtojama meilės, vyno ir džiaugsmo tematika.
P.Gailius iliustravo dvylika rubajatų arba bent jų dalis. Jo pasirinktuose rubajatuose metaforiškai kalbama apie gyvenimą ir jo laikinumą, pabrėžiama žmogaus egzistencijos trapumas, ribotumas.
Dailininkas siekė perteikti poetinio teksto emociją, pasitelkė abstrakčią meninę kalbą, įpynė ir realistiškesnius nuogo moters kūno, rožių ir vyno taurių motyvus.
Į piešinio audinį organiškai įsilieja tekstai prancūzų kalba. Išraižytas tekstas lyg ornamentuotas kilimas užpildo visą lapo plotą. Pasigėrėjimą kelia ir lakštų paviršiaus reljefiškumas.
Parodos pavadinime panaudota eilutė iš O.Chajamo vieno rubajato, kuriame apmąstomas žmogaus gyvenimo kelias, supintos mintys apie gyvenimo spalvingumą ir jo žavų nepažinumą: „Aš atvirom akim pasauly gyvenau / Jo paslaptis, mįsles spėliojau, gvildenau, / Septynias dešimtis dvejus metus galvojau – / Ir supratau: žinau, kad nieko nežinau.“
P.Gailiaus paroda Marijampolėje veiks iki rugsėjo 15-osios.
