Premija skirta už Kuršių nerijai ir Mažosios Lietuvos (Prūsų Lietuvos) kultūros tradicijai reikšmingą, aktyvią ir kūrybišką veiklą, už išliekamąją vertę turinčius šiuolaikinio meno kūrinius, etninės kultūros ir paveldo puoselėjimą, kultūros ir meno iniciatyvas, populiarinančias Kuršių neriją ir prisidedančias prie kultūrinio turizmo plėtros, taip pat edukacinę veiklą.
Dailininkų kandidatūrą premijai gauti pateikė Liudviko Rėzos kultūros centras, kandidatūrai pritarė šio centro kuratoriumas, ypač akcentuojant menininkų indėlį į tarptautinę Kuršių nerijos vardo ir kultūrinės tradicijos sklaidą parodų, leidinių ir kitomis formomis – jų darbai buvo eksponuojami ir daugelyje Europos bei Azijos šalių.
Š. m. spalio 27 dienos Liudviko Rėzos kultūros centro Tarybos (kuratoriumo) posėdyje taip pat buvo akcentuota, kad savo kūryboje menininkai atspindi vietovės dvasią, jų kuriami paveikslai apie krikštus, kurėnus, vėtrunges ir gyvenamuosius namus puošusius žirgelius pasakoja Kuršių nerijos istoriją, o edukacinė veikla supažindina su vietinių gyventojų tradicijomis, papročiais. Visiems kuratoriumo nariams išsakius argumentus, buvo vienbalsiai pritarta Jūratės Bučmytės ir Alberto Krajinsko kandidatūrai.
Kelis dešimtmečius Juodkrantėje gyvenančių dailininkų Alberto Krajinsko ir Jūratės Bučmytės kūrybinis prisilietimas, susijęs su Kuršių nerija, įvyko dar 1988-1989 m., kai buvo parengtas Neringos miesto viešųjų erdvių apipavidalinimo stilius. Iki 1990 m. galiojusių įvažiavimo į Neringą leidimų dizainas taip pat buvo sukurtas šių dailininkų. Pirmuosius šių menininkų dailės kūrinius parodoje buvo galima išvysti 1990-1991 m., LR Kultūros ministerijos organizuoto tarptautinio dailės plenero metu, o pirmoji personalinė šių dailininkų paroda buvo surengta Juodkrantėje 1991 m. Albertas Krajinskas ir Jūratė Bučmytė per ilgą kūrybinį kelią surengė įspūdingą skaičių parodų – 173, ir absoliuti jų dauguma yra susijusi su Kuršių nerija.
Menininkai neapsiriboja tik parodomis, jie yra ir knygų iliustratoriai, veda viešas paskaitas, rengia seminarus, stengdamiesi menininko žvilgsniu perteikti meilę šio krašto grožiui. O šios vasaros pabaigoje neringiškius ir Neringos svečius nudžiugino vienas ryškiausių Neringos – Lietuvos kultūros sostinės renginių – tai opera-triptikas „Neringa“, kuriam scenografiją ir sceninius kostiumus taip pat sukūrė būtent šie dailininkai. Jie yra ir tarptautinio kamerinio festivalio „Kuršių nerija“, kuris šiemet buvo jau 23-asis, vizualinių sprendimų kūrėjai, be to, daug konsultavo Neringos – Lietuvos kultūros sostinės prekės ženklo atrankos ir kūrimo procese.
