Pranešime žiniasklaidai rašoma, kad įžanginis vakaro pasirodymas patikėtas lietuvių atlikėjui, žinomam sceniniu vardu Sraunus. Festivalio „Gaida 2019“ koncertas spalio 10 d. rengiamas Nacionalinės dailės galerijos Didžiojoje salėje.
Dėl galimybės pirmiesiems pristatyti audiovizualinius Maxo Cooperio pasirodymus varžosi garsiausi pasaulio festivaliai, tokie kaip Monrealyje vykstantis svarbiausias Kanados elektroninės muzikos festivalis „MUTEK“ ir „Fuji Rock“ Japonijoje, šią vasarą Maxas Cooperis koncertavo populiariajame „Glastonbury“ festivalyje (Didžioji Britanija), festivaliuose „Sonar“ Barselonoje (Ispanija), „Electronica“ Stambule (Turkija), „Astropolis“ Breste (Prancūzija). Rugsėjį programą „Live AV“, kurią gros ir Vilniuje, Maxas Cooperis pristatė Niujorke, Los Andžele ir San Franciske, taip pat grojo festivalyje „NeXtech“ Florencijoje (Italija), o prieš keletą dienų pasirodė garsiojoje „Barbican“ salėje Londone – būtent po šio koncerto Maxas Cooperis pasirodys „Gaidoje“. Tiesiai iš Vilniaus jis vyks į Niukastlą, po to – į Lydsą, Amsterdamą, „Cryptic“ festivalį Glazge (Škotijoje), gros žymiojoje „BOZAR“ salėje Briuselyje (Belgija), Bordo nacionalinėje operoje (Prancūzijoje), o koncertų maratoną gruodį užbaigs „Plissken“ festivalyje Atėnuose (Graikija).
Maxas Cooperis garsėja vien jau tuo, jog savo pasirodymuose jungia elektroninę muziką, vaizduojamuosius menus ir mokslinius metodus, įtraukiančius žiūrovus į imersinio – panardinančio – garso terpę. Tačiau britų elektroninės scenos įžymybės pasirodymas Vilniuje – ne vienintelė vakaro intriga. Koncerte taip pat rengiamas garsaus prancūzų elektroninės muzikos kūrėjo Francko Vigroux ir vaizdo menininko Antoine’o Schmitto audiovizualinis performansas „Chronostasis“. Šis performansas buvo sukurtas 2018 m. šiuolaikinės muzikos centro IRCAM užsakymu, o jo premjera įvyko Georges’o Pompidou centre Paryžiuje.
Franckas Vigroux – elektroninės ir elektroakustinės muzikos kūrėjas, improvizatorius, roko gitaristas – yra įvairiapusis menininkas. Jis ne tik puikiai valdo elektroniką ir patefonus, bet kuria ir eksperimentinę bei klasikinę muziką. Vigroux elektroninei muzikai būdinga tektoninė įtampa, aktyvūs „beat‘ai“, sluoksniai ir individualizuotas požiūris į garso manipuliacijas. Vigroux garso įrašus išleido kompanijos „DAC Records“, „Leaf“, „Cosmo Rhythmatic“, „Monotype“, Prancūzijos radijas, „Erototox“ ir „Aesthetical“.
Instaliacijų menininko Antoine’o Schmitto kūrybinio lauko akiratyje yra ir konkretūs objektai, ir instaliacijos, ir dinaminės sistemos. Schmittui įtaką padarė kinetinis ir kibernetinis menas, jis nuosekliai tyrinėja programuojamo meno sferą. Menininkas yra pelnęs nemažai apdovanojimų įvairiuose festivaliuose.
Francko Vigroux ir Antoine‘o Schmitto „Chronostasis“ yra penktasis jų bendradarbiavimo rezultatas, sukurtas po pasaulinio įvertinimo sulaukusio projekto „Tempest“. Abu menininkai gyvai atlieka „Chronostasis“: Vigroux valdo muzikinę elektroniką, Schmittas manipuliuoja vaizdais. Todėl kiekvienas pasirodymas yra skirtingas. Pavadinimas „Chronostasis“ siejamas su smegenų kuriama iliuzija: klausantis muzikos, kai, regis, laikas sustoja, neuronai modeliuoja ateitį.
Tą patį vakarą NDG Didžiojoje salėje pasirodys ir lietuvių dub techno didžėjus Sraunus. Kaip ir daugelis elektroninės muzikos kūrėjų, Sraunus linkęs išlikti paslaptingas. Apie save sako, kad kilęs iš Panevėžio, yra melancholiškas, gilus, kuriantis sapnų dub techno. Nuo 2010 m. Sraunus leidžia muziką, kuri įprastai nutolsta nuo dub-techno klišių. Menininkas dėlioja savo garsą asmeniniuose pasakojimuose, kurie sujungia subtilias populiariosios muzikos harmonijas ir tamsesnius emocinius atspalvius į pasikartojančias pulsacijas: nuo grėsmingų betoninių kraštovaizdžių iki besiplečiančios žalios erdvės.
