Taryba parengė detalizuotą komentarą dėl Taisyklių 1 priedo (Kultūrinės žiniasklaidos ir kultūros periodinių leidinių programos finansavimo sąlygos) bei atsakymus į dažniausiai užduodamus klausimus dėl kultūrinės žiniasklaidos ir kultūros periodinių leidinių programos finansavimo sąlygų ir redakcijos darbuotojų sąvokos.
Kviečiame susipažinti su Fondo Tarybos komentaru bei atsakymais į dažniausiai užduodamus klausimus.
Komentaras dėl Taisyklių 1 priedo
Taisyklių 1 priede patvirtintos Kultūrinės žiniasklaidos ir kultūros periodinių leidinių programos finansavimo sąlygos parengtos įgyvendinant Visuomenės informavimo įstatymo 28 straipsnio 16 dalies 1 punkte nustatytą prioritetinę paramos sritį (programą) tokiu pačiu pavadinimu.
Ši programa turi tris dalis – bendrąją (atvirąją), skirtą turinio projektų finansavimui, ir dvi, skirtas kultūros periodinių leidinių (turinio projektų ir veiklos) finansavimui. Kultūros periodinių leidinių finansavimo aspektas išskirtas jau pačiame įstatyme, atsižvelgiant į itin sudėtingą kultūros periodinių leidinių situaciją (ekonomines sąlygas, reklamos rinką, konkurencinę aplinką, auditorijos specifiką).
Kultūros periodinis leidinys – leidinys, kurio ne mažiau kaip 80 proc. turinio yra skirta kultūros ar meno reiškiniams aprašyti, jiems profesionaliai vertinti, Lietuvos ir pasaulio kultūros įvykiams analizuoti ir informuoti apie juos, meninei kūrybai skleisti (žr. Visuomenės informavimo įstatymo 28 str. 16 d. 1 p.).
Periodinis leidinys – tęstinis, to paties pavadinimo, vis naujo turinio, numeruotas ar datuotas, ne rečiau kaip du kartus per kalendorinius metus leidžiamas leidinys (žr. Visuomenės informavimo įstatymo 2 str. 36 d.).
Leidinys – elektroninė arba spausdintinė laikmena, kurioje įrašyta viešoji informacija (žr. Visuomenės informavimo įstatymo 2 str. 24 d.).
Kultūros periodinių leidinių projektų finansavimo sąlygos
- Pareiškėjais gali būti viešosios informacijos rengėjai ir (ar) skleidėjai, atitinkantys Taisyklių 19.1–19.14 papunkčiuose nustatytus reikalavimus ir leidžiantys kultūros periodinius leidinius, kurie atitinka žemiau nurodytas sąlygas:
- leidinio tiražas ≥ 500 egz.
- interneto svetainės vidutinė mėnesio auditorija (unikalių lankytojų skaičius) ≥ 3000
Kodėl yra skirtingos finansavimo sąlygos kultūros periodinių leidinių projektams ir veiklai?
Dvi Kultūrinės žiniasklaidos ir kultūros periodinių leidinių programos finansavimo sąlygų dalys yra skirtos kultūros periodinių leidinių (turinio projektų ir veiklos) finansavimui dėl sudėtingos šių leidinių leidėjų situacijos. Į tai reaguota priimant Visuomenės informavimo įstatymo pakeitimus. Taisyklių reikalavimus atitinkantis pareiškėjas, t. y. kultūros periodinio leidinio leidėjas, šiose programos dalyse turi galimybę pasirinkti ir teikti paraišką (1) turinio projektui, (2) veiklai arba (3) turinio projektui ir veiklai (žr. Taisyklių 22 punkto komentarą dėl daugiau kaip vienos paraiškos teikimo vienoje programoje). Šiose programos dalyse konkursai vyksta tik tarp kultūros periodinių leidinių leidėjų.
Kodėl kultūros periodinių leidinių finansavimo sąlygose – tiek projektų, tiek veiklos – nustatyti tiražo ir interneto svetainės vidutinės auditorijos reikalavimai? Kaip praktiškai bus taikomi šie reikalavimai?
Pagal Visuomenės informavimo įstatymą kultūros periodinis leidinys gali būti leidžiamas tiek spausdinta, tiek elektronine forma. Todėl kultūros periodinių leidinių finansavimo sąlygose reikalavimai tiražui (daugiau kaip 500 egz. projektų finansavimo atveju ir daugiau kaip 750 egz. veiklos finansavimo atveju) – taikytini tik spausdinamam kultūros periodiniam leidiniui, o reikalavimai interneto svetainės vidutinei auditorijai (daugiau kaip 3000 unikalių lankytojų projektų finansavimo atveju ir daugiau kaip 5000 unikalių lankytojų veiklos finansavimo atveju) – tik interneto svetainei, kurioje skelbiamas el. forma išleistas kultūros periodinis leidinys.
Minėtos sąlygos nėra viena kitą papildančios. Nekeliamas reikalavimas fiziškai spausdinamo kultūros periodinio leidinio interneto svetainei ar kitai interneto svetainei, kurioje pagal Taisyklių 87 punkte nustatytus reikalavimus bus užtikrinama turinio projekto sklaida, atitikti finansavimo sąlygose nurodytą minimalų lankytojų skaičių. Ir atvirkščiai – taisyklės nereikalauja, kad interneto svetainėje (ar kitu el. būdu) platinamas el. kultūros periodinis leidinys papildomai būtų spausdinamas finansavimo sąlygose nurodytu tiražu.
Tiek spausdinto, tiek el. forma platinamo kultūros periodinio leidinio duomenys turi būti pateikti į Viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų informacinę sistemą (VIRSIS). El. kultūros periodinio leidinio ISSN negali sutapti su kultūros periodiniu leidiniu, išleidžiamu spausdinta forma. Plačiau apie ISSN žr. Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos interneto svetainėje.
Į kurią programos dalį gali teikti paraišką pareiškėjas, valdantis kultūros temomis nušviečiančią interneto svetainę?
Darytinas skirtumas tarp interneto svetainės ir el. kultūros periodinio leidinio. Todėl pareiškėjas, valdantis kultūros temomis nušviečiančią interneto svetainę, gali teikti paraišką tik į bendrąją (atvirąją) programos dalį pagal kultūros projektų žiniasklaidoje finansavimo sąlygas.
Tačiau, jei nurodytoje interneto svetainėje pareiškėjas platina ir el. kultūros periodinį leidinį, jis dėl šio leidinio gali teikti paraišką ir į programos dalį, skirtą kultūros periodinių leidinių (projektų ar veiklos) finansavimui. Pažymėtina, kad el. kultūros periodinis leidinys turi turėti išduotą ISSN, kuris negali sutapti su kultūros periodiniu leidiniu, išleidžiamu spausdinta forma. Papildomai apie el. kultūros periodiniam leidiniui taikytinus reikalavimus žr. atsakymą į 2-ąjį klausimą.
Dėl redakcijos darbuotojų skaičiaus/ etatinių redakcijos darbuotojų skaičiaus
Medijų rėmimo fondo finansuojamų projektų teikimo taisyklių prieduose numatyta sąlyga pareiškėjams – redakcijos darbuotojų skaičius/ etatinių redakcijos darbuotojų skaičius. Išnašose nurodyta, kad skaičiuojami redakcijos darbuotojai (apie kurių valstybinio socialinio draudimo pradžią yra pateiktas pranešimas VSDFV), dirbę praėjusio ketvirčio paskutinę dieną.
Paaiškiname, kad etatas – tai sutartinis vienetas, kuriuo matuojama, kokį krūvį turi darbuotojas arba kiek laiko žmogus dirba. 1 etatas lygus 8 darbo valandom per dieną, 40 valandų per savaitę. Šiuo sutartiniu vienetu matuojamas žmogaus darbo krūvis.
Darbas ne visą darbo laiką dažnai vadinamas darbu ne pilnu etatu, t.y. mažiau nei 40 valandų per savaitę. Jei dirbama 20 valandų per savaitę – tai pusė darbo laiko normos. Galima dirbti ir ketvirčiu etato ar mažiau. Jei darbdavys ir darbuotojas susitaria, galima darbo laiką nustatyti itin įvairiai, nes įstatymuose minimalaus nustatytų darbo valandų skaičiaus nėra.
Atsižvelgiant į išdėstytą, paaiškiname, kad į redakcijos darbuotojų skaičių gali būti įskaičiuojami darbuotojai (apie kurių valstybinio socialinio draudimo pradžią yra pateiktas pranešimas VSDFV), dirbę praėjusio ketvirčio paskutinę dieną, neatsižvelgiant į etato dydį.
Dėl mažųjų bendrijų vadovų ir narių prilyginimo redakcijos darbuotojams / etatiniams redakcijos darbuotojams
Lietuvos Respublikos darbo kodekso 101 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad su juridinio asmens vienasmeniu valdymo organu – fiziniu asmeniu, dirbančiu atlygintinai, privalo būti sudaryta darbo sutartis, išskyrus mažųjų bendrijų ir individualiųjų įmonių vadovus. Tokia sutartis gali būti sudaryta ir ne visam darbo laikui.
Lietuvos Respublikos mažųjų bendrijų įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad mažosios bendrijos narys gali sudaryti civilines sutartis su mažąja bendrija dėl paslaugų teikimo ir (ar) darbų mažajai bendrijai atlikimo, išskyrus darbo santykių požymius turinčias sutartis.
Kadangi mažosioms bendrijoms yra nustatytas specialus teisinis reguliavimas – su mažosios bendrijos nariu ir vadovu sudaroma ne darbo, o civilinė paslaugų sutartis, šiuo atveju mažosios bendrijos narys ar vadovas būtų laikomas redakcijos darbuotoju/ etatiniu redakcijos darbuotoju.
Dėl individualios įmonės vadovo prilyginimo redakcijos darbuotojui/etatiniam redakcijos darbuotojui
Lietuvos Respublikos darbo kodekso 101 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad su juridinio asmens vienasmeniu valdymo organu – fiziniu asmeniu, dirbančiu atlygintinai, privalo būti sudaryta darbo sutartis, išskyrus mažųjų bendrijų ir individualiųjų įmonių vadovus. Tokia sutartis gali būti sudaryta ir ne visam darbo laikui.
Lietuvos Respublikos individualių įmonių įstatymo 7 straipsnio 1 d. numatyta, kad individuali įmonė turi vienasmenį valdymo organą – individualios įmonės vadovą. Individualios įmonės savininkas kartu yra ir vienasmenis individualios įmonės valdymo organas – įmonės vadovas, jeigu individualios įmonės nuostatai nenustato kitaip.
Šio straipsnio 3 d. numatyta, kad individualios įmonės savininkas gali individualios įmonės vadovu paskirti kitą asmenį, jei tai nustatyta individualios įmonės nuostatuose, 4 d. numatyta, kai individualios įmonės vadovu savininkas paskiria kitą asmenį, su individualios įmonės vadovu sudaroma darbo ar civilinė sutartis.
Atsižvelgiant į išdėstytą, paaiškiname, kad individualios įmonės savininkas, kuris yra vienasmenis individualios įmonės valdymo organas – įmonės vadovas, būtų laikomas redakcijos darbuotoju/ etatiniu redakcijos darbuotoju. Taip pat šiuo atveju redakcijos darbuotoju/ etatiniu redakcijos darbuotoju būtų laikomas individualios įmonės vadovas, su kuriuo individuali įmonė sudarė ne darbo, o civilinę sutartį.
Taip pat norėtume paskatinti apsilankyti interneto puslapyje kuriame rasite Fondo surengtų nuotolinių mokymų – seminarų video įrašus.
