Tiksliai neaišku, kas pirmieji sugalvojo spyną paversti amžinos meilės simboliu. Kai kurie šaltiniai teigia, kad ši tradicija gimė Kinijoje prieš 5000 metų – meilės spynas poros iki šiol kabina net ant Didžiosios kinų sienos. Devintajame dešimtmetyje šis vėliau globaliu virtęs fenomenas apsėdo Vengrijos Pėčo miestą, iš kurio išplito į kitus Europos, Azijos, Amerikos miestus.
Italus, o vėliau ir kitų šalių skaitytojus savo meilę taip viešai deklaruoti įkvėpė Federico Moccia romanas „Ho voglia di te“, parašytas 2006 metais. Tuo tarpu rusai meilės spynas pamėgo, remdamiesi ne tik pasaulio madomis, bet ir savo šalies tautosaka – rusų pasakose aprašoma, kad jaunavedžiai po vestuvių būdavo užrakinami svirne, kad niekas nedrumstų jiems ramybės pirmąją naktį.
 |
| J.Andriejauskaitės/15min.lt nuotr./Meilės spynos, sukabintos ant Klaipėdos Biržos tilto. |
Spynų kabinimo ant tiltų ir įvairių kitų viešų tvorelių bumas dar tik auga, tačiau tuo visai nesidžiaugia įvairių šalių miestų valdžios atstovai. Anot jų, tūkstančiai spynų daug sveria ir rūdija, taip pažeisdamos ir tvoras ar kitus viešuosius objektus, ant kurių yra sukabintos. Negana to, dažniausiai romantikos ieškotojai nori, kad jų meilės priesaikos kabotų ant saugomų kultūros paveldo objektų miesto širdyje, netoli bažnyčių, turistų lankomiausiose vietose.
Su šia problema susidūrė ir Lietuvos didmiesčių savivaldybės, kai kurios – pavyzdžiui, Klaipėdos, net ėmėsi drastiškų priemonių ir prieš porą metų nupjovė visas amžinos meilės sergėtojas. Panašiai į šį virusinį reiškinį reagavo Paryžiaus, Venecijos ir kitų Europos miestų valdininkai. Tačiau toks elgesys sulaukė didelio meilės ritualais vis dar tikinčios visuomenės pasipiktinimo – sutuoktiniai viešai klausė, ar valdžia jaučia atsakomybę už jų santuokas, įsimylėjėliai priėmė tai kaip blogą lemiantį ženklą ir taip privertė miestų vadovus ieškoti visiems palankaus sprendimo, kad ši tradicija toliau galėtų gyvuoti.
 |
| Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Meilės sąjungą simbolizuojančios spynos. |
Prieš kelias savaites trečiajame pagal dydį Suomijos mieste Tamperėje kilo skandalas – po nakties nuo miesto tilto dingo visos čia kabėjusios meilės spynos. Netrukus žmones sujaudinęs kriminalas buvo išaiškintas – pasirodo, spynas nupjovė ir į vieną skulptūrą sulydė menininkų grupė, pasivadinusi „One Love“. Prieštaringų vertinimų sulaukęs kūrinys lankytojams buvo pristatytas Pirkanmaa trienalės parodoje.
Nors menininkai aiškino, kad sulydydami sunkų plieno bloką iš įsimylėjusių porų sukabintų spynų jie norėjo sukurti meilės kaip vienijančios jėgos simbolį ir tai anaiptol nesunaikina meilės priesaikų, suomiai išreiškė didžiulį pasipiktinimą, o kai kurie jų net pagrasino susidoroti su šios idėjos autoriais. Siekdami kaip nors nubausti meilės darkytojus, aktyvistai bandė imtis teisinių priemonių, tačiau paaiškėjo, kad meilės spynos traktuojamos kaip pamestas turtas, kuris niekam nepriklauso.
Meilės spynų kabinimo mada netruko sudominti ir verslininkus, kurie ne tik puolė įsimylėjėliams tiekti įmantrias, įvairių spalvų, formų, puošybos elementais išmargintas spynas, bet ir sukūrė virtualią meilės užraktų kabinimo galimybę. Susimokėję 3 eurus, interneto svetainės lankytojai gali pasirinktame mieste „pakabinti“ spyną su savo užrašu, nuotrauka ir pan. O taip pat tokią spyną virtualioje realybėje leidžiama padovanoti ir tam, iš kurio dar tik viliesi meilės pažadų.
Užsikrėsti šia romantiška mada ar ją boikotuoti, vengiant masinės psichozės, kiekvienos mylinčios poros pasirinkimas. Svarbiausia, kad du žmones siejanti meilė – užrakinta su spyna ar ne – ištvertų visus sunkumus ir iš tiesų liktų amžina.
 |
| Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Meilės sąjungą simbolizuojančios spynos. |
