Fabrikinės gamybos daiktas, kuriam suteiktas meno kūrinio statusas, nuo Duschamp laikų buvo pramintas „Ready-made“ (angl. Gatavas) pavadinimu. Į ready-made kategorija patenka platus spektras standartizuotų, industriniu būdu pagamintų daiktų – nuo metalinio lygintuvo, plaukų džiovintuvo, iki automobilio ir t.t.
Jūratės Stauskaitės vadovaujama Vilniaus vaikų ir jaunimo dailės mokykla parodoje „Eko Logika 2014“ žada pristatyti darbus, sugalvotus panašia daiktų perdirbimo tematika.
Vaikai susižavėjo idėja iškart
„Į šią parodą papuolėme visai netyčia. Mūsų mokytoja – tapytoja Loreta Zdanavičienė – kaip tik mėgsta eksperimentuoti su rastais objektais ir atlikusiais daiktais.
Renginio metu žadame eksponuoti tiek mokytojos koliažinius paveikslus ir perkurtus lygintuvus, tiek jos mokinių darbus, sukurtus iš nebenaudojamų daiktų“, – pasakoja ekspozicijos koordinatorė Elzė Sakalinskaitė.
Prieš 4-rius metus pristačiusi savo naujai atgimusių senų lygintuvų kolekciją, L.Zdanavičienė teigia, jog tokia kūryba skatina begalinę improvizaciją, ir tokį kūrybinį polėkį norisi perduoti ir savo mokiniams.
„Vaikams pasiūliau atsinešti seną, nebenaudojamą daiktą ir kurti naujus objektus. Kai kas atsinešė sudužusį šviestuvą, nereikalingą kiaurasamtį, seną plaukų džiovintuvą, telefoną, vieną riedutį.
Vienas vaikas atsinešė sunešiotą mamos batą iš jo padarė paukštį, – apie kūrybinį procesą pasakoja tapytoja, pedagogė Loreta Zdanavičienė. – Vaikai labai noriai priėmė šią idėją. Jiems patiko tai, kad jie patys gali pasigaminti žaislą nieko nepirkdami.
Į šį procesą įsitraukė ir patys tėvai – į klasę atnešė įvairiausių namuose nebenaudojamų daiktų.“
Skatina nevartojimo kultūrą
stebėdami, kaip seni daiktai dar kartą atgyja naujam gyvenimui, skatinamo nevartojimo kultūrą
Eksperimentuoti su įvairaus pobūdžio atlikusiai daiktais tapytoja pradėjo prieš daugybę metų. Vienuose pirmųjų tokio tipo koliažinių paveikslų L.Zdanavičienė panaudojo geležinius užtrauktukus.
Pedagogės teigimu tokia spontaniška kūryba vaikams atveria ne tik saviraiškos klodus, bet ir moko, jog nebūtina visko pirkti, daug ką pasukus galvą galima susikurti pačiam.
Paklausta, kaip ši idėja atliepia ekologijos temą, tapytoja atsako, jog skatinimu nevartoti: „Nesiekiame kuo greičiau atsikratyti senais daiktais ir pirkti naujų. Pirešingai, stebėdami, kaip seni daiktai dar kartą atgyja naujam gyvenimui, skatinamo nevartojimo kultūrą.“