Registracija užtikrina vietą seanse – čia.
Trečius metus vyksiančios „Videogramos“ šiemet pirmą kartą organizuojamos drauge su medijų edukacijos ir tyrimų centru „Meno avilys“.
Kaip teigia festivalio rengėjos(-ai), dviejų kino ir audiovizualinių medijų srityje veikiančių organizacijų patirtis šiemet nuspręsta sujungti siekiant vieningų tikslų: palaikyti šiuolaikines(-ius) menininkes(-us); rūpintis jų kūrinių bei judančių vaizdų praktikų, neretai pasirodančių už įprastos filmų rinkos ribų, sklaida; stengtis į šiuolaikinio meno procesus įtraukti kuo įvairesnes visuomenes grupes bei skatinti jų atvirą, įvairiapusišką ir išsamų pokalbį apie šiuolaikybę.
Kitų žvilgsniu į Rytų Europą
„Vasario 24 d. Rusijai pradėjus atvirą ir brutalią karinę invaziją į Ukrainą, prie pirminio nerimo ir rūpesčio prisidėjo mintys apie mūsų regiono suverenitetą, jo autentiškumą ir niuansuotą tikrovę, kuri, pasirodo, tebėra nepažini ne tik čia negyvenantiems žmonėms, bet ir mums patiems; apie tai, kaip svarbu yra vertinti, analizuoti ir gilintis į istorinę regiono praeitį bei vystyti kritinę mintį“, – sako šių metų „Videogramų“ programos kuratorės Monika Lipšic, Viktorija Šiaulytė, Gerda Paliušytė ir kuratorius Karolis Žukas.
Taigi šiemet festivalio programa kviečia kritiškai diskutuoti apie socialistinę regiono praeitį, daugiareikšmį paveldą ir apsvarstyti būdus, kaip su judančių vaizdų pagalba šiais antagonizuojančiais laikais pasisakyti už reiškinių kompleksiškumą ir kartu ieškoti tarpusavio supratimo.
Dauguma šių metų festivalio filmų nagrinėja Rytų Europos regioną per „kitą“ – regiono pakraščius ar kultūrines Vakarų pasaulio įtakas. Tuo pačiu kviečia Rytų Europą suvokti kaip integralią pasaulinių, visa apimančių ekonominių ir sociopolitinių sistemų dalį.
Festivalį atidarys paroda „Nemiga“
Pirmasis šių metų „Videogramų“ dėmuo – paroda „Nemiga“, lapkričio 24 d. 19 val. atidarysiantis
festivalį ir veiksiantis visą jo laiką – iki gruodžio 11 d. Parodos ekspozicija įrengta „Meno avilio“ sinematekos peržiūrų kambariuose, negyvenamuose apartamentuose, adresu A.Goštauto ir A.Vienuolio gatvių kampas, Vilniuje.
Parodoje lankytojai išvys menininkų Tomo Kobialkos, Peterio Wächtlerio ir Sallamari Rantalos kūrinius. Jie pasak parodos kuratorės Gerdos Paliušytės, pasakoja apie archajišką vartotojiškumą ir vaizdinę ekonominių sistemų išraišką bei tai, kaip ji tampa asmeninio archyvo dalimi.
Šiame naktiniame pasakojime tarpusavyje dera pilies bokšte dienas leidžiantis ir apie šiltą antklodę svajojantis vampyras, didžiausio Australijos banko sukurti herojai, mokę vaikus verslumo, reljefai iš smėlio ir ant laužo kepami amerikietiški zefyrai.
Parodos architektūra kurta su menininku Gediminu G.Akstinu.
Seansuose – istorinė ir kinematografinė vertės
Aštuoniuose „Videogramų“ seansuose bus galima išvysti nuo „Riedlenčių filmų programos“ iki istorijų apie identiteto paieškas žlugus Sovietų Sąjungai.
Pirmasis programos filmas – ukrainiečių ir vokiečių režisierių Tatjanos Kononenko ir Matildos Mester dokumentinis filmas „Pastatas“, pasakojantis apie Charkive, Rytų Ukrainoje 1925–1928 m. sovietinio konstruktyvizmo stiliumi pastatytus milžiniškus Valstybinės pramonės namus „Deržprom“. Šiandieninio karo kontekste filmo pristatyme dalyvausiančios režisierės T.Kononenko įžvalgos bus itin vertingos.
Labai panašią, tačiau visiškai kitaip nei Lietuvoje susiklosčiusią socializmo istoriją, jo santykį su žmogaus kūnu ir vieša erdve nagrinėja seansą pristatysiančios serbų režisierės, videomenininkės Martos Popivodos filmas „Jugoslavija. Kaip ideologija išjudino mūsų kolektyvinį kūną“.
Menininkės, režisierės, fotografės iš Izraelio Yael Bartanos trilogijoje „Ir Europa apstulbs“ taip pat siekiama suprasti dabarties prieštaravimų genezę, pavyzdžiui, nacionalistinių nuotaikų išplitimą postsocialistinėse demokratinėse valstybėse. Yael Bartan kūrybai būdinga ironija, ryškiais kontrastais grįsta metaforų kalba.
Programoje taip pat bus kalbama apie Rusijos kolonializmą pasitelkiant čiabuvių ir kaimyninių šalių istorijas, nes net trys programos filmai – „Giedrą dieną iš čia gali matyti revoliuciją“ (rež. Emma Charles, Ben Evans James), „Penki svajotojai ir žirgas“ (rež. Aren Malakyan, Vahagn Khachatryan) ir „Holgut“ (rež. Liesbeth De Ceulaer) nukels į Sachos Respubliką, Kazachstaną ir Armėniją.
Specialiame work in progress seanse bus galima susipažinti su režisiere Simona Žemaityte ir jos dar kuriamo filmo medžiaga. Šių metų gegužę S. Žemaitytė pradėjo filmuoti į Lietuvą atvykusį ukrainiečių sunkiaatletį, daugkartinį šalies čempioną. Šiuo tyrimu kūrėja kelia klausimus apie
alternatyvius priešinimosi būdus, vidines bei išorines kovas, discipliną ir vyriškumą.
Festivalio uždarymo seansas bus skirtas trumpametražių riedlenčių filmų – vietinių ir tarptautinių, tokių kaip kultinis Spike’o Jonze’o „Video Days“ ar Sauliaus Petrošiaus „One Night“, – peržiūrai.
Šį renginys laikomas duokle netradiciniam kinui, subkultūrai ir bendruomenėms, kurios peržengia geopolitines ribas. Seansą pristatys architektė-riedlentininkė Karolina Galvydytė, kuri yra ir šiuo metu Žirmūnuose projektuojamo skulptūrų ir riedlenčių parko vadovė.