J.Vaitkutės darbuose atsispindi visuomenei aktualios, verčiančios susimąstyti temos: politika, aplinkosauga, socialinės problemos. „Kai kas rašo dainas apie meilę, skausmą ar piešia paveikslus, nes nori susipažinti su savo vidine tamsa.
Aš gyvenu gyvenimą, kuriame yra daug išorinio pasaulio, aktualijų, santykių, istorijos. Man tai – gyvenimo įvykiai, kurie paliečia ir yra svarbūs“, – pasakoja J.Vaitkutė.
Pavyzdžiui, vienas naujausių menininkės kūrinių – „(Ne)amžinos vertybės“ – įprasmina ekologinės taršos problemą. Instaliacija skatina visuomenę susimąstyti apie kiekvieno paliekamą taršos pėdsaką gamtoje, atliepia mūsų dabartinius veiksmus – nesibaigiantį šiukšlinimą.
Instaliacija skatina visuomenę susimąstyti apie kiekvieno paliekamą taršos pėdsaką gamtoje.
Menininkė pastebi, kad projektams augti padeda bendradarbiavimas su verslo sektoriumi. Tokiu būdu kūriniai įgauna naujas pasmes, o komunikacinė žinutė pasiekia platesnę auditoriją.
„Jaučiu, kad man labai įdomu bendrauti su verslu, tokiose projektuose įgaunu žinių apie pasaulį, kuris nėra man įprastas. Džiaugiuosi, kai bendradarbiaujant galima pasiekti rezultatų, kurie būna neįprasti, stebinantys, didesnių apimčių ir turintys platesnį pritaikomumą visuomenėje“, – kalba J.Vaitkutė.
Anot menininkės, prasminga savo kūrybines mintis suvienyti bendradarbystėje su kitų sričių kūrėjais.
Bendradarbiaujant su menininkais, ypač iš kitų sričių, galima atrasti netikėtų jungčių.
„Bendradarbiaujant su menininkais, ypač iš kitų sričių, galima atrasti netikėtų jungčių, kurių pačiam kartais neįmanoma pasiekti. Pavyzdžiu galėčiau pateikti projektą „Anglies miškas“. Jame su atlikėju Andriumi Mamontovu sukūrėme audiovizualinę instaliaciją, pasakojančią apie žmogaus daromą žalą gamtai. Tai išties unikalus projektas, parodantis kokius rezultatus gali sukurti menininkų bendradarbiavimas“, – teigia J.Vaitkutė.
Įkvepia kasdienybės aktualijos ir interesai
„Esu visiškai paprasta, mane įkvepia paprasti aplinkos elementai: kartais vabalai, augalai, vanduo ar žmonės, o kartais skausmingos temos visuomenėje. Einu ten, kur veda interesai. Patirtis ir praktika leidžia įsivaizduoti sudėtingesnius, labiau komplikuotus sumanymus, kuriuos vėliau galiu paversti apčiuopiamu, materialiu kūnu“, – pasakoja J.Vaitkutė.
Ji visuomenei žinoma tapo dėl įvairių kūrybinių eksperimentų – Jolita kuria meno projektus iš maisto, daržovių, augalų ar net sąvartyno atliekų.
Vienas tokių projektų, atskleidžiančių kūrybiškumo galią yra „Karvė be dėmės“. Įkvėpta savo pačios vaiksytės atsiminimų, tradicinį kaimo peizažą menininkė perteikė moderniai. Instaliacija atspindi šiuolaikinės maisto gamybos technologijų sukuriamą taršą gamtai. „Tai buvo vienas sudėtingiausių projektų, kuriame reikėjo įprasminti techniškai sudėtingą mintį“, – teigia J.Vaitkutė.
„Dažnai užsiimu mažais ir dideliais eksperimentais, nes man tiesiog įdomu, kas būtų, jei būtų. Vesdama kūrybinius užsiėmimus skatinu žmones atmesti pirmus penkis į galvą šovusius variantus ir šešto tikėtis kiek originalesnio.
Kartais visa tai atrodo neprasminga, bet toks žaidimas apdovanoja maloniais rezultatais: kūrybiniais atradimais, emocijomis ir idėjomis. Kūrybiškumą ugdo mūsų pačių gyvenimo interesai, domėjimasis aktualiomis temomis. Man atrodo, kad gyventi su daugiau kūrybiškumo savyje yra tiesiog įdomiau“, – patirtimi dalijasi menininkė.
Kūrėja pastebi, kad ją įkvepia pats idėjų generavimo procesas: „Mėgaujuosi, kai gavusi sudėtingą informaciją galiu ją išanalizuoti, o šiame procese gimsta ne tik unikalus vizualinis projektas, bet ir paveiki komunikacinė žinutė.
Pavyzdžiui, meninė instaliacija „Atgimimo inkilai“ skirta priminti, kokius jausmus patiria nuo karo kenčianti Ukraina. Iš jos parvežtas namų liekanas, karo nuolaužas pavertėme laikinus namus simbolizuojančiais inkilais. Projekto metu tiek kūrėjai, tiek žiūrovai patiria tikrą emocijų karuselę.“
Dabar meno kūrėjos statusą turinčios J.Vaitkutės karjeros plane kūryba atsirado iš natūralaus noro tyrinėti ir pažinti aplinką.
„Neturėjau konkretaus slenksčio, kuriame racionalizavau, koks mano karjeros kelias turėtų būti. Visada buvau kūrybiškas vaikas, rašiau poeziją, prozą, piešiau, grojau ir vaidinau. Būdama viena žaisdavau kūrybiškai, taip pat kaip dabar.
Man tai labai patiko, tuo metu negalvojau, koks karjeros kelias galėtų būti finansiškai ar idėjiškai patrauklus. Į priekį visuomet vedė smalsumas ir kūrybiškumas“, – apibendrina J.Vaitkutė.
Publikacija finansuojama Europos socialinio fondo finansuojamo veiksmų programos 12 prioriteto „Techninė parama, skirta informuoti apie veiksmų programą ir jai vertinti“ ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis.
