Vyriausybė tikisi Kultūros ministerijos lyderystės, ŠMSM žada pokyčius
Premjerės Ingridos Šimonytės patarėją kultūrai Gabrielę Žaidytę neramina komitete išsakytos problemos. „Tikėčiausi Kultūros ministerijos lyderystės, – sakė ji ir kreipėsi į Dainą Urbanavičienę siūlydama išsiaiškinti visus poreikius. – Vyriausybėje esame sulaukę raštų ir iš restauratorių, kurių taip pat yra trūkumas.“
Ji taip pat pabrėžė kultūros vadybos bei kultūros politikos svarbą ir atkreipė dėmesį, kad šios disciplinos magistrantūros programos apskritai nebeliko. „Liko tik kultūros vadybos bakalauras, apie kurį turiu savo požiūrį…“
ŠMSM Studijų, mokslo ir technologijų departamento vedėjos Giedrės Pačėsienės komentaras skambėjo taip:
„Prieš susitikimą kalbėjau su ministre Jurgita Šiugždiniene. Ji teigė, kad šiais metais iš turimų lėšų, iš kurių dar ir padidinta norminė studijų kaina, mes turime siekį nemažinti valstybės finansuojamų vietų skaičiaus, išskyrus tų sričių, kuriose buvo smarkiai padidinta ir smarkiai iškraipyta schema. Tai yra socialiniai mokslai, vadyba ir teisė. Kitur buvo priimtas politinis sprendimas nemažinti vietų. Norėčiau atkreipti dėmesį, kad su Kultūros ministerija bendradarbiaujame ne vienerius metus, bet lėšų turime tiek, kiek turime.“
Šiais metais pradėjo dirbti darbo grupė, kuri peržiūrės finansavimo modelį, institucijų užduotis, priėmimų planavimų schemas ir t.t.
Kritikuoja „neūkišką“ finansavimą
Seimo narys Robertas Šarknickas kritikavo finansavimo sistemą, vadindamas ją „neūkiška“ bei „trukdančia finansiškai išjudėti“:
„60-yje savivaldybių radome po tris ar keturis profesinio rengimo centrus.“
Anot jo, kai kuriose savivaldybėse prikurta daug nereikalingų, neadekvačių profesijų, dėl kurių atimami finansai iš meno krypčių ir t. t.
LMTA prorektorės Vidos Umbrasienės teigimu, „krepšelinį aukštojo mokslo finansavimą reikėtų keisti“.
Jos nuomone, valstybei atsiskaityti vertėtų ne nurodžius priimtų studentų, bet paruoštų specialistų skaičių. „Mūsų rektorius jau minėjo, kad esama krepšelinio finansavimo neūkiškumo“, – sakė ji.
Menų studijos yra brangios, o rezultatai sunkiai pamatuojami skaičiais
Tuo metu LMTA rektorius Zbignevas Ibelhauptas sako studijų krepšelių skaičius per mažas: „Visi kalba, kad menų studijos labai brangios. Tačiau krepšelių skaičius, skiriamas šioms studijoms, yra juokingai mažas, nesvarbu, ar tai Kaunas, ar Vilnius. Surėmę pečius turėtume diskutuoti, kaip pasirūpinti tuo, kad ši sritis būtų labiau remiama.“
Anot jo, VDU prašo pridėti dar 10 vietų, nors gavo tiek, kiek pernai. Tačiau LMTA gavo 11 vietų mažiau. „Kai buvo indeksuojamos kainos ir peržiūrimos kainų grupės, mums buvo sakoma, kad finansavimas nenukentės. Bet į muzikos kainų grupes buvo įtraukta odontologija ir veterinarija…“
Dainiaus Numgaudžio, M.K.Čiurlionio menų mokyklos direktoriaus, pasakojimu, vienos klasės atidarymas menų mokykloje kainuoja žymiai daugiau nei įprastoje. Pastarojoje užtenka vieno mokytojo, meno – apie 17 mokytojų. „70 proc. turinio yra individualus darbas“, – sakė jis.
Krepšelių skaičius, skiriamas šioms studijoms, yra juokingai mažas.
„Čia turėtume surėmę pečius galvoti apie kreipimosi inicijavimą, nes menų studijos negali būti paraštėse. Aš puikiai prisimenu pokalbį, kokie mes brangūs. Bet bendrai sudėjus Vilnių ir Kauną, tai nesudaro daugiau nei 180 vietų, kai socialiniuose moksluose susirenka tūkstančiais“, – tęsė Z.Ibelhauptas.
V.Juozapaičio teigimu, jeigu iš 10 studentų kurso bent 2 tampa pasaulinio lygio menininkais, tai yra aukštas pasiekimas. „Bet nereiškia, kad kiti 8 gali eiti šėko pjauti. Jie gauna universitetinį arba koleginį išsilavinimą, gali dirbti pedagoginį darbą.“
Kultūros komiteto pirmininkas baiminasi, kad priimdami mažiau studentų, mes nebegalime kasmet išleisti aukščiausio lygio profesionalų ir kad gali atsitikti taip, kad po kelerių metų neturėsime nė vieno. „Studijos taip pat grįstos ir tarpusavio konkurencija“, – sakė jis.
Trūksta kai kurių sričių menininkų
Kauno valstybinio muzikinio teatro vadovas Benjaminas Želvys teigė, kad Lietuvoje turime didžiulių bėdų su baleto šokėjais. „Iš M.K.Čiurlionio menų mokyklos pas mus absoliučiai nėra absolventų. O meno mokykloje Kaune maždaug 1995 metais buvo uždarytas baleto skyrius.“
Teatro vadovas tikina, kad dėl šios problemos jie bando prisibelsti į ŠMSM bei Kultūros ministeriją.
Situaciją jis apibūdino taip – trupėje yra 24 baleto artistai, iš kurių 13 esą užsieniečiai.
Trūksta ir miuzikluose galinčių vaidmenis atlikti profesionalų, teigė jis.
Vilniaus kolegijos Menų ir kūrybinių technologijų fakulteto dekanė Birutė Žygaitienė sakė, kad rengia šios srities menininkus, kurie sėkmingai įsitraukia į veiklą „kone visose šventinėse ceremonijose“.
Į stojamuosius egzaminus neatvyko 62 proc. užsiregistravusiųjų.
„Esame sunerimę, kad pandemijos akivaizdoje turėjome stojančiųjų sumaištį – į stojamuosius egzaminus neatvyko 62 proc. užsiregistravusiųjų. Esame sunerimę, nes krepšeliai skaičiuojami pagal praėjusių metų stojančiuosius“, – pasakojo B.Žygaitienė.
Džiaugiasi Lietuvoje parengiamų menininkų profesionalumu
B.Želvys sakė, kad per 10 metų į jo vadovaujamą instituciją atėjo 90 absolventų:
„Visa kaita įvyko ramiai, be įtampų, nes atėjo profesionaliai paruošti žmonės. Iš VDU muzikos akademijos atėjo virš 80. Tuo nenoriu pasakyti, kad Vilnius blogai ruošia, o Kaunas gerai. Kauno muzikos akademija apima kai kuriuos regionus (Kėdainiai, Marijampolė, Vilkaviškis, Jonava ir kiti miestai). Tie žmonės čia ir lieka. Iš LMTA taip pat ateina atlikėjų, solistų ir kitų muzikantų, kuriais labai džiaugiamės. Sumažinti viską galime, bet kultūra yra sritis, kurią nuolatos reikia puoselėti.“
Kauno valstybinės filharmonijos vadovas Justinas Krėpšta apibūdino menininkų ruošimo situaciją: „Kartu su VDU muzikos akademijos, kurios atkūrime teko dalyvauti prieš 30 metų, nariais matome, kad šiandien Kaunas, turėdamas tokį nedidelį profesionalių muzikų ruošimo padalinį, gerokai atgijo kultūriškai. Tarpukariu klestėjęs menas Kaune buvo perkeltas į Vilnių, kai jis tapo sostine. Ne taip lengva buvo gauti leidimą tuometinę konservatoriją paversti fakultetu.
Kaunas nebūtų tapęs kultūros sostine, o šiuo metu turėdami aukštąją mokyklą Kaune sukūrėme neblogą vaizdą muzikų ruošimo piramidėje. Džiaugiamės, kad VDU priglaudė šį fakultetą, nes turime puikias muzikos mokyklas, Naujalio gimnaziją, Gruodžio konservatoriją ir aukštąją mokyklą. Šiuo metu ji yra pagrindinis Kauno valstybinio choro donoras.“
Jis pažymėjo, kad, be šios muzikos akademijos, taip pat nebūtų buvę ir Kauno simfoninio orkestro.
Nerimą kelia gilėjanti atskirtis tarp Vilniaus ir regionų
Juozas Augutis sutiko su J.Krėpštos nuomone, tačiau atkreipė dėmesį Vyriausybės programoje išryškintą regionų politiką, kurioje numatyti ir kultūriniai aspektai.
„Disproporcija tarp sostinės ir likusios Lietuvos kelia didžiulį nerimą, – sakė J.Augutis. – Prieš dvylika ar trylika metų pirmakursių Vilniuje buvo 50 proc. ir likusioje Lietuvoje 50 proc., o praėjusių metų stojime Vilniuje studentų skaičius išaugo iki 70 proc. ir tik 30 proc. kituose regionuose. Tad prašymas būtų nors truputėlį prilaikyti, nes skirtumas kelia nerimą – nunyko mokyklos Šiauliuose, lieka LMTA padalinys Klaipėdoje ir Kaunas. Prašytume atsižvelgti į tai, nes negalėsime į regioną prisikviesti kitų specialistų.“
Stasys Tuminas nesutiko su J.Augučio teiginiu, kad „Šiauliuose menų studijos numarintos“. Kaip teigė kalbėtojas, šiame mieste nebeliko dailės studijų programos, tačiau muzikos studijų programa veikia.
„Manyčiau, kad mes turime daugiau akcentuoti, kad ŠMSM nerengtų vargo vakarienės tiems universitetams <…>. Buvo tokių metų, kai regioninis universitetas negaudavo nė vieno krepšelio ir vis vien surinkdavo visą grupę“, – teigė jis.