Rugsėjo pradžioje interviu 15min kultūra kultūros ministras Simonas Kairys pristatė finansavimo modelio pokyčius:
„Mums svarbiausias dalykas – po Konstitucinio Teismo sprendimo iš esmės pakitęs finansavimo planas. Todėl kultūros rėmimo fondą (KRF) ir Kultūros tarybos (LKT) veiklą turėsime adaptuoti prie teismo suformuotos logikos. Vietoje to, kad į KRF automatiškai pakliūtų akcizai, kaskart bus sudaromi biudžetiniai metai. Dabar vyksta tas lūžio momentas, prie kurio turės prisitaikyti LKT, paraiškų teikėjai ir ministerija, kaip šios veiklos koordinatorė. Aišku, ne mes sukūrėme tokią situaciją, bet yra kaip yra. Konstitucinio Teismo sprendimai yra neginčytini.
Kalbant paprastai, KRF įstatymo nebelieka, nes nebesusigeneruodamas automatiškai jis netenka prasmės. Kita vertus, plečiasi LKT įstatymas, kas yra logiška. Anksčiau tai būdavo du atskiri įstatymai, o dabar tai aiškiai nuguls į vientisą dokumentą“, – teigė jis.
„Stebint vykstančius procesus kyla klausimas, ar KRF panaikinimas nėra mechanizmas, leidžiantis atsisakyti „pagarbaus atstumo“ principo taikymo finansuojant kultūros ir meno lauką? Kalbame apie grėsmes bei galimą biudžeto formavimo skaidrumo praradimą“, – rašo menininkai.
Į 15min kreipėsi 11 menininkų sąjungų pirmininkai iš skirtingų sričių: Lietuvos architektų sąjungos pirmininkė Rūta Leitanaitė, Dailininkų sąjungos pirmininkė Eglė Ganda Bogdanienė, Dizaino sąjungos pirmininkas Algirdas Jazbutis, Fotomenininkų sąjungos pirmininkas Gytis Skudžinskas, Kinematografininkų sąjungos pirmininkas Arūnas Matelis, Literatūros vertėjų sąjungos pirmininkė Daiva Daugirdienė, Muzikų sąjungos prezidentė Audronė Žigaitytė-Nekrošienė, Rašytojų sąjungos pirmininkė Biruta Augustinienė, Tautodailės kūrėjų asociacijos pirmininkas Jonas Rudzinskas, Teatro sąjungos meno kūrėjų asociacijos pirmininkas Ramutis Rimeikis, Meno kūrėjų asociacijos prezidentas Jonas Staselis.
Visą dokumentą galite skaityti čia.
Ar menininkų vėl neišgirdo?
Anot menininkų asociacijų, po LKT gegužės 21 d. organizuoto forumo buvo žadėta suburti darbo grupę, kurioje būsimi pokyčiai turėjo būti aptarti.
„Deja, tokios darbo grupės kultūros ir meno bendruomenė nesulaukė, – rašo jie. – Gegužės 26 d. Seimo Kultūros komiteto posėdžio metu kultūros viceministrė informavo, kad darbo grupės neketinama sudaryti. Kur ji „pasimetė“ – nežinia.“
Pranešimo spaudai autoriai pasipiktino, mat idėja buvo reflektuojama elektronine apklausa, o įstatymas Kultūros ministerijos įregistruotas per greitai.
Kultūros ministerija teigia: „LKT ir Kultūros ministerija šiai temai aptarti buvo surengusi forumą, kuriame aktyviai dalyvavo ir meno kūrėjai bei organizacijos. Be to, buvo daug įvairių analizių tiek iš pačios LKT, tiek iš Kultūros ministerijos pusės. Atkreipinas dėmesys, kad kultūros bendruomenė nesutinka su Kontstitucinio teismo sprendimu, tačiau Konstitucinio teismo sprendimai turi būti vykdomi.“
Biudžeto formavimas
Pranešime asociacijos pristatė savo analizę: „Kultūros ministerija savo viešojoje komunikacijoje teigia, kad LKT biudžetas kitais metais bus 1,6 mln. didesnis, neatskleisdama, kas yra tokio palyginimo bazė – ar tai yra ankstesnės finansavimo apimtys, ar apimtys, kurios būtų garantuotos, jei KRF įstatymas nebūtų panaikintas.
Tuo pat metu, spalio 21 d., pristatant ateinančių metų LKT biudžetą, paaiškėja, kad planuojamame 2022 m. biudžete 1,8 mln. yra skirta LKT „funkcionavimui“.
Tad skelbiamas padidėjimas gali tapti kiek reliatyvus, nes Kultūros rėmimo fondo lėšas buvo galima skirti ir ekspertinių paslaugų bei tyrimų išlaidoms apmokėti, bet LKT administravimo išlaidoms jos nebuvo naudojamos, tai buvo finansuojama tiesiogiai iš biudžeto per Kultūros ministeriją.
Tuo pačiu atkreiptinas dėmesys, kad jau 2021 metais yra numatoma didesnė nei 5 proc. infliacija, o jei nuo 2022 m. net 14 proc. bus didinamas minimalus mėnesinis atlyginimas (MMA) – tai gali turėti ir dar didesnių ilgalaikių pasekmių, kurios kažin ar yra įvertintos numatant 2022 m. KRF ar LKT biudžetą.“
Kultūros ministerija nesutinka, „nes tiek šiais metais ši problema buvo išspręsta atsižvelgiant į realų faktą ir sektoriaus poreikį, tiek ir kitiems metams bus ieškoma panašaus modelio“. „Etapinių projektų niekas nepanaikina, lankstumas išlieka“, – teigiama.
„Kadangi ministerijos biudžete nebėra atskiros eilutės, kuri panaikinama kartu su KRF naikinimu, nėra žinoma, koks ir kaip ateityje bus formuojamas LKT biudžetas“, – teigta pranešime.
Kultūros ministerijos teigimu, tai, kad biudžete neliktų finansavimo eilutės į LKT teikiamiems projektas, „tiesiog nėra įmanoma“:
„Tam bus skiriami tie patys biudžeto pinigai, tik jų kodas valstybės finansinėse sistemose bus kitas. Visa tai, kas buvo iki šiol vykdoma, bus vykdoma ir ateityje, LKT veikla akcentuota visuose Kultūros ministerijos strateginiuose dokumentuose, su kuriais visi norintys gali susipažinti, nes visi strateginiai dokumentai prieinami viešai.
Atkreiptinas dėmesys, kad jau ir šiais metais kultūros bendruomenė finansuojama pagal Konstitucinio Teismo priimtus sprendimus, nes jie įsigaliojo tą pačią akimirką, kai buvo priimti, ir projektai kaip buvo finansuojami, taip ir yra finansuojami. Jokio neigiamo pokyčio kultūros bendruomenė nejaus ir ateityje.“
Baiminasi, kad mažės menininkų autonomija
Asociacijų nuomone, „pokyčiai liudija pasikeitusias kultūros ir meno sektoriaus galimybes gauti informaciją apie planuojamą biudžetą“. Taip didėja Kultūros ministerijos įtaka NVO sprendimams, daroma išvada.
Be to, menininkai įtaria, kad pažadas apie biudžeto augimą yra taktinis žingsnis, mažinantis meno lauko autonomiją:
„Naikinant KRF finansavimo modelį 2020 m. pabaigoje į valstybės biudžetą pervestas ir iki šiol KRF sukauptas 6 mln. eurų likutis, kuris buvo skirtas etapiniams (kelerius metus vykstantiems) projektams bei sutaupytos lėšos (daugiausiai likusios nuo nepasirašytų sutarčių). 2021 ir 2022 m. etapinių projektų finansavimui lėšos skiriamos iš bendro LKT biudžeto, taip mažinant kitų programų finansavimo apimtis, nors ir deklaruojamas „kompensavimas“, kuris gali būti pateikiamas ir kaip LKT biudžeto didinimas, kai nėra atskaitos šakų.“
Tuo metu Kultūros ministerija teigia priešingai:
„Pagarbus atstumas keičiant įstatyminę bazę niekur neišnyksta, netgi priešingai. KRF nėra kalbama apie pagarbaus atstumo principą, o LKT įstatyme priešingai – pabrėžiama savireguliacija. Atnaujinamame LKT įstatyme nesikeičia niekas, kas susiję su pagarbaus atstumo principu – nei ekspertų vertinimas, nei pati LKT veikla. Tiesiog lėšos projektams kasmet bus tvirtinamos valstybės biudžete. O tai pačiam kultūros sektoriui finansiškai kaip tik gali būti naudingiau. Žinoma, rizika dėl politikų įtakos išlieka, tačiau ji gali egzistuoti nepriklausomai nuo vieno ar kito įstatymo. Atkreiptinas dėmesys, kad LKT įstatymas atnaujinamas didinant nevyriausybinio sektoriaus atstovavimą LKT rinkimuose, taip pat plečiant ekspertų bazę.“
Tiesa, neseniai Tadas Šarūnas rašė: „Nenorėčiau tikėti, kad šioje situacijoje yra piktybiškai prisidengiama Konstitucinio Teismo sprendimu siekiant tiesiog didinti Vyriausybės įtaką meno laukui.“
Paprašyta reaguoti į komentarą Kultūros ministerija atsakė: „Nemanau, kad yra etiška komentuoti Konstitucinio teismo sprendimą kaip piktybišką ir atitinkamai piktybišku vadinti sprendimą, kuriuo siekiama įgyvendinti Konstitucinio Teismo nutarimą. Kultūros ministerija savo veiksmais ne kartą stojo į LKT pusę įvairiose viešose diskusijose dėl LKT veiklos bei finansavimo. Be to, kitų metų biudžete Kultūros ministerijos pastangomis yra numatytas didesnis LKT finansavimas – to nebūtų įmanoma pasiekti, jeigu tai priklausytų tik nuo akcizų.“
Siūlo alternatyvą, ministerija to nenumato
Menininkų asociacijos siūlo alternatyvą. Jų požiūriu, verta „ne naikinti KRF, o tik keisti tas Fondo įstatymo nuostatas, kurios buvo pripažintos kaip prieštaraujančios Konstitucijai“.
„Tokiu atveju biudžetinis finansavimas, kuris neprieštarauja KT sprendimui, vyktų per Kultūros rėmimo fondą, kurį ir toliau administruotų Kultūros taryba <...>“ – argumentavo meno kūrėjai.
„Konstitucinis teismo sprendimas nenumato pereinamųjų laikotarpių, sprendimai įsigaliojo iš karto praėjusiais metais. Primename, kad minėtas KRF įstatymas yra vos iš 6 straipsnių ir tai, kas juose yra svarbiausia ir aktualiausia, perkeliama į atnaujinamą LTK įstatymą.
Po Konstitucinio Teismo sprendimo KRF įstatymas tiesiog netebenka prasmės, nes po sprendimo tapo neįmanomi du dalykai: lėšos nebegali kultūros lauko pasiekti automatiškai, be to, neįmanoma valstybės biudžeto lėšų kaupti ir vėliau panaudoti pagal poreikį. Kitais būdais gautas lėšas (pvz., skirtas rėmėjų ar pan.) LKT ir toliau gali kaupti ir naudoti pagal poreikį“, – rašoma Kultūros ministerijos atsakyme.
