Architektūros projektams šiame konkurse paskirta daugiau nei 88 tūkst. eurų, finansuota 13 projektų. Finansuotos kūrybinės dirbtuvės, kvalifikacijos kėlimo ir sąmoningumo skatinimo iniciatyvos, renginiai, leidyba. Pasak Lietuvos kultūros tarybos ekspertų, tikimasi, kad skirtas finansavimas padės užtikrinti įtraukius visuomenei svarbių teritorijų̨ vystymo procesus, skatins architektūros srities prieinamumą ir atvirumą visuomenei.
Dizaino projektams paskirstyta kiek daugiau nei 40 tūkst. eurų. Finansavimas skirtas 4 projektams. Finansavimas skirta knygų leidybai, kūrybinėms dirbtuvėms. Lietuvos kultūros tarybos ekspertai pastebi, kad daugėja socialiai atsakingo dizaino iniciatyvų, inicijuojamos bendruomenes stiprinančios veiklos.
Beveik 200 tūkst. eurų skirta įvairiems dailės projektams. Daugiausia finansuotos parodos, leidybos projektai, duomenų bazėms. Planuojama, kad finansuoti projektai bus įgyvendinami Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Telšiuose, Neringoje, Birštone, Kintuose, Druskininkuose, Anykščiuose. Iš viso finansavimas paskirta 20 dailės iniciatyvų.
17 tarpdisciplininio meno projektų paskirstyta beveik 199 tūkst. eurų. Daugiausia finansuotos parodos, leidyba ir renginiai. Pasak Lietuvos kultūros tarybos ekspertų skirtas finansavimas turėtų prisidėti prie tarpdisciplininio meno prieinamumo didinimo ir sklaidos.
Fotografijos sričiai skirta kiek daugiau nei 94 tūkst. eurų, finansuoti 7 projektai. Daugiausia finansuotos parodos ir leidybiniai projektai. Pasak Lietuvos kultūros tarybos ekspertų, pastebimas pastaruoju metu atsiradęs skaitmenizacijos poreikis, kuris praturtina fotografijos sritį̨ ir jos kūrėjų veiklą. Tikimasi, kad skirtas finansavimas prisidės prie gilesnių Lietuvos fotografijos lauko tyrinėjimų, skatins įvairių menininkų ir institucijų̨ bendradarbiavimą̨, ir pritrauks platesnę auditoriją.
41 literatūros projektui paskirstyta kiek daugiau nei 233 tūkst. eurų. Finansuota originalių ir vestinių literatūros kūrinių leidyba ir įvairių žanrų literatūros renginiai. Pasak Lietuvos kultūros tarybos ekspertų, tikimasi, kad finansuoti projektai paįvairins ir praturtins dabarties literatūros procesų gyvybingumą.
Kiek daugiau nei 232 tūkst. eurų paskirstyta 26 teatro srities projektams: nuo tradicinių dramos spektaklių iki eksperimentinių darbų. Tikimasi, kad finansuoti projektai didins kultūros prieinamumą ir socialinę integraciją, ugdys jaunimą, plėtos kultūrines ir mokslines refleksijas.
34 finansuotiems muzikos projektams paskirstyta beveik 337 tūkst. eurų. Finansuoti koncertai ir jų ciklai, muzikos kūrinių ir įrašų leidyba, renginiai ne tik didžiuosiuose šalies miestuose, bet ir regionuose. Pasak Lietuvos kultūros tarybos ekspertų, tikimasi, kad skirtas finansavimas paskatins atsinaujinimą muzikos repertuaro atlikime ir pristatyme, prisidės prie naujų kūrinių ir tekstų sukūrimo.
11 šokio projektų paskirstyta kiek daugiau nei 110 tūkst. eurų. Finansavimas skirta šiuolaikinio, urbanistinio šokio ir baleto spektakliai, edukaciniai projektai jaunimui, tarptautinio bendradarbiavimo iniciatyvos. Pasak Lietuvos kultūros tarybos ekspertų, nemažai projektų skatina jaunųjų kūrėjų įsitraukimą, o tarptautinio bendradarbiavimo iniciatyvos paskatins naujų idėjų, kitokio požiūrio atsiradimą, šokio stilių įvairovę.
Finansavimas skirtas 4 cirko projektams, jiems paskirstyta daugiau nei 22 tūkst. eurų. Pasak Lietuvos kultūros tarybos ekspertų, iš pateiktų paraiškų matyti įvairiapusiška cirko Lietuvoje raida. Tad tikimasi, kad skirtas finansavimas prisidės prie šios srities augimo plės auditoriją regionuose, skatins cirko profesionalų bendruomenės augimą.
Antrajame šių metų kultūros ir meno projektų finansavimo etape iš viso jau finansuota 515 projektų, jiems paskirstyta 3,7 mln. eurų. Iš viso šiais metais 1671 kultūros projektui Lietuvos kultūros taryba paskirstė daugiau nei 18 mln. eurų. Šiuo metu vyksta paraiškų, pateiktų programai „Autorių teisių ir gretutinių teisių apsauga“ ekspertinis vertinimas. Galutinius rezultatus planuojama paskelbti jau kitą savaitę.
Lietuvos kultūros tarybą sudaro: pirmininkė, muzikologė Asta Pakarklytė, tautinių mažumų (bendrijų) atstovas Dainius Babilas, aktorė dr. Elzė Gudavičiūtė-Puskunigė, teatro ir kino kritikas Vaidas Jauniškis, muzikologė Jūratė Katinaitė, istorikas dr. Rimvydas Laužikas, skulptorius ir kino kūrėjas Deimantas Virgilijus Narkevičius, architektas Rolandas Palekas, literatūrologas dr. Dainius Vaitiekūnas, kultūros vadybininkė Rita Valiukonytė, etnologė dr. Aušra Žičkienė.
