Savo mintimis apie mentorystės programą ir savo patirtį joje dalinasi praėjusių metų mentorės: scenaristė Birutė Kapustinskaitė, prodiuserė, kino gamybos įmonės „Just a Moment“ įkūrėja ir vadovė Dagnė Vildžiūnaitė bei ugdytinės: scenaristė Benita Paplauskaitė ir režisierė Emilija Petkūnaitė.
Nuo „Youtube“ video iki meninės dokumentikos
Nepriklausoma filmų kūrėja ir montažo režisierė E.Petkūnaitė dar prieš dalyvavimą mentorystės programoje savo projektą „Nutirpusio ledo lyga“ filmavo jau metus. Jos teigimu, programoje dalyvauti paskatino noras susirasti kuo daugiau naudingų projektui kontaktų ir sukurti dokumentinį filmą. „Pagrindinis klausimas buvo ne ką ar kaip man rašyti, nes kaip režisierei man viskas buvo aišku, bet kaip iš paprasto „Youtube“ video jį padaryti filmu. Mano mentorė Dagnė man davė daug įžvalgų ir priėjome iki to, kaip gauti finansavimą. Susidraugavome ir ji tapo viso projekto prodiusere,“ – apie bendrą darbą su mentore ir projektą pasakojo režisierė.
Prodiuserės D.Vildžiūnaitės teigimu, tarp jos ir Emilijos greitai užsimezgė ryšys. „Tiesą sakant, užmezgėme kontaktą labai greitai. Labai padėjo ir tai, kad Emilija aiškiai žinojo, ko siekia. Nors bendravimo eigoje tikslai gal kiek koregavosi, tai laikau tik geru rezultatu. Abi laikėmės susitarimų, bendravome reguliariai ir galbūt todėl procesas buvo sklandus ir abi atvedė iki panašių minčių kelionės pabaigoje – bendro projekto.“
Abi sutinka, kad joms padėjo žinojimas, ko buvo siekiama programos metu. „Jeigu labai stipriai žinai, ką nori daryti ne plačiąja, bet siaurąja prasme, kur nori gilintis, tuomet tau organizatorės puikiai parenka mentorių ir paskaitas. Iš esmės jeigu tu žinai, ko tu nori profesiniame kelyje ir kur nori gilintis, mentorystė yra puikus tiltas į kontaktus“, – teigė E.Petkūnaitė.
Lietuvos kino centras šiais metais skyrė programoje „Lithuanian Shorts Mentorship 2020“ vystytam dokumentiniam filmui finansavimą. Pasak režisierės, „Nutirpusio ledo lyga“ pasakos apie Lietuvos moterų ledo lygą ir jos atsiradimo šaknis Elektrėnuose bei stiprią egzistuojančią bendruomenę. „Tai yra filmas apie bendrystę, pirmąją rinktinę, turinčią savo lūkesčius, norus ir svajones, kurios nebūtinai atitinka jų turimas galimybes,“ – teigė režisierė.
Filmo prodiusere tapusi Emilijos mentorė D.Vildžiūnaitė džiaugiasi dalyvavimu programoje ir užsimezgusiais darbiniais santykiais. „Emilija atėjo su tikslu prodiusuoti šį savo pačios kuriamą ir režisuojamą projektą, bet eigoje įsivardino, kad jai žymiai smagiau būtų susikoncentruoti į kūrybinę pusę. Kadangi man patiko projekto idėja, o apie metus užtrukęs bendravimas padėjo pažinti Emiliją kaip potencialią kolegę, režisierę, mentorės ir ugdytinės santykis natūraliai peraugo į kitą, bendro darbo stadiją. Kuo labai džiaugiuosi ir tikrai turiu už tai padėkoti programai,“ – pasakojo prodiuserė.
Išsilaisvinimas iš kūrybinio sąstingio
Scenaristė Benita Paplauskaitė, skirtingai nei Emilija, į programą atėjo vedina kūrybinės stagnacijos: „Ilgus metus buvau kūrybiniame sąstingyje, vis nerasdavau motyvacijos judėti į priekį. Visuomet turėjau daug idėjų, bet nežinodavau, ką su jomis daryti ir kaip jas paversti realiais projektais, o galbūt tiesiog bijodavau žengti tą žingsnį. Kai sužinojau apie mentorystės programą, net nesuabejojau ir užpildžiau paraišką. Manau, kad visada yra labai naudinga ir protinga turėti žmogų, kuris yra keliais žingsniais priekyje ir gali sava patirtimi pasidalinti su tavimi, dar tik pradedančiu.
Buvau tikra, kad būsimai mentorei ar mentoriui galėsiu išsakyti savo abejones, baimes, sulaukti konstruktyvios kritikos ar įvertinimo, kuris motyvuos veikti. Esant pradiniame savo profesijos taške kyla labai daug klausimų, į kuriuos gali atsakyti tik tuo keliu jau ėjęs profesionalas. Ši mentorystės programa man pasirodė esanti būtent apie tai. Ir aš neklydau,“ – apie sprendimą dalyvauti programoje pasakojo Benita.
Programos metu kartu su mentorės scenaristės Birutės Kapustinskaitės pagalba B.Paplauskaitė vystė trumpametražio filmo scenarijų, kurį, pasak Benitos, užtruko parašyti ilgiau nei planavo. „Filmo scenarijaus vystymas užtruko kur kas ilgiau, nei tikėjausi, bet visos kelionės metu man labai padėjo mano mentorė, kuri niekuomet neleido skubėti vardan skubėjimo, skatino mane nuolat tobulinti scenarijų, kol pavyko išsigryninti tą trokštamą idėją. Procesas nuo idėjos pradžios iki galutinės scenarijaus versijos truko kiek ilgiau nei pati mentorystės programa, ir dabar galiu pasidžiaugti, kad jau turiu visiškai išbaigtą versiją, kuri laukia filmavimo. Mano projektas „Sanatorija“ yra mokslinės fantastikos filmas su lengvu siaubo prieskoniu apie tai, ką daugumai moterų tenka patirti kasdien perkopus tam tikrą amžių. Filmas yra apie stereotipus ir tai, kur jie gali mus nuvesti. Jis apie partnerystę, apie vienatvę, apie norą kurti ir būti savimi bei apie baimę tapti tuo, ko iš tavęs reikalauja visuomenės normos.“
Mentorė B.Kapustinskaitė kartu su savo ugdytine analizavo trumpametražių filmų struktūrą, supažindino ją su bazinėmis scenarijų rašymo žiniomis ir padėjo vystyti autorės idėją. Jau anksčiau mentorystės patirties įgijusi scenaristė užsiminė apie „Lithuanian Shorts Mentorship“ išskirtinumą. „Mokymu užsiimu jau keletą metų, tad tai nebuvo man nauja patirtis. Tačiau kuo ji buvo išskirtinė, kad visi susitikimai buvo individualūs. Kai dirbu su komanda, išklausau ir kitų komentarų, reziumuoju, išryškinu pasikartojančius komentarus ir tik tuomet pasakau savo. Čia bandžiau megzti dialogą – išgirsti, kas svarbu pačiai mokinei, ir iškomunikuoti, kas galėtų padėti tam atsiskleisti struktūriškai,“ – pasakojo Birutė.
Apie tai, kodėl nusprendė tapti mentore, scenaristė teigė: „Matau prasmę dalintis žiniomis ar padėti susigaudyti kelyje, kuriame jau kažkiek ploto esu apžiūrėjusi, ypač, kai žmogus yra motyvuotas ir pats to ieško. Be to, visuomet, mokydama kitus, pasitikrinu pati save – kaip gebu aiškiai iškomunikuoti informaciją, ar mano pačios požiūris keičiasi į vienus ar kitus principus bei taisykles, ką aš pati išmokau. O taip pat tai puiki vieta ugdyti nuolankumą ir vedliui reikalingas savybes – ne bandyti kontroliuoti ar iš karto pasakyti „kaip turi būti“, leisti sau kartu su mokiniu atrasti ir pažinti procesą vis iš naujo.“
Be parašyto scenarijaus B.Paplauskaitė išjudino nemažai savo kūrybinių projektų bei išsilaisvino iš sąstingio. Šiuo metu ji rašo kelis scenarijus trumpametražiams filmams. Mentorystės programos metu kartu su kita ugdytine Gabriele Monginaite pradėjo vystyti bendrą kino projektą apie sapnus.
„Lithuanian Shorts Mentorship“– tai vienintelė profesinės mentorystės programa Lietuvoje, skirta kino ir TV industrijoje dirbančioms moterims. Šios programos metu atrinktoms dalyvėms suteikiama galimybė konsultuotis su Lietuvos kino ir televizijos industrijos profesionalais, kurie dalinasi savo žiniomis ir patirtimi, padeda rasti atsakymus į kylančius klausimus bei tinkamai nukreipia programos pradžioje užsibrėžtų tikslų įgyvendinimo link.
Registracija į trečiąjį profesinės mentorystės „Lithuanian Shorts Mentorship“ sezoną vyksta iki kovo 10 d. Daugiau informacijos galite rasti čia.
