Valdovui pagerbti bei jo 370 mirties metinėms paminėti vyko išskirtinis renginys „Karaliaus sugrįžimas“, simboliniais laiko tiltais kvietęs persikelti į septynioliktą amžių. Pagrindinis jo akcentas – biusto Vladislovui Vazai atidengimas.
Minėjimas prasidėjo Šv. Mišiomis Šv. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčioje, kurioje kadais meldėsi didžioji dalis Lietuvos ir Lenkijos valdovų. Jas valdovo atminimui aukojo šios parapijos klebonas ir Merkinės dekanato dekanas, bažnytinės teisės daktaras Robertas Rumšas. Dvasininkas, kalbėdamas apie šią iškilią istorinę asmenybę, kvietė atkreipti dėmesį, jog ir prieš 370 metų Lietuvos bei Lenkijos santykiuose buvo visokių nesklandumų, tačiau abi tautos šiandien turi prisiminti, kas jas jungė ir vienijo praeityje bei turi stengtis gyventi santarvėje.
Po Šv. Mišių bažnyčioje vyko koncertas „Barokas Lietuvai“, kuriame skambėjo įspūdinga Vladislovo Vazos laikmečio muzika. Ją merkiniškiams bei svečiams dovanojo Nora Petročenko (mecosopranas), Roma Jaraminaitė (violončelė), Robertas Griškevičius (barokinis smuikas) ir Dalius Maksimovas (klavesinas).
Vėliau visi rinkosi Merkinės krašto muziejuje. Čia buvo atidengtas biustas Vladislovui Vazai. Šio muziejaus direktorius Mindaugas Černiauskas padėkojo visiems susirinkusiems simboliškai nusilenkti žymiai asmenybei, garsinusiai Merkinę. Jis pažymėjo, jog Vladislovas Vaza IV buvo reikšminga asmenybė ne tik Merkinei, bet ir visai Lietuvai, jo vadovavimas ir net mirtis turėjo didelę reikšmę politiniams to meto įvykiams.
Biustą pašventinęs dekanas Robertas Rumšas linkėjo, jog jis tebus ženklas, mokantis dvi tautas sugyventi ir veikti bendram gėriui.
Itin garbi renginio viešnia – jame dalyvavusi ir karaliaus atminimą gėlių vainiku pagerbusi Lenkijos Respublikos nepaprastoji ir įgaliotoji ambasadorė Lietuvos Respublikoje Urszula Doroszewska. Ji pažymėjo, jog abi tautos – lietuvių ir lenkų – turėjo išskirtinį karalių, kuris ne tik rūpinosi abiejų valstybių klestėjimu, bet ir gynė jas su ginklu rankose. „Jei karalius pasižiūrėtų į mus iš viršaus ir paklaustų, ką darote mano valstybėje, galėtume pasakyti, kad mes rūpinamės jos sienų saugumu, visai neblogai bendradarbiaujame prekybos ir pramonės srityje. Jei šiandien karalius būtų čia, jis įsitikintų, kad Merkinėje labai gerbiamas jo atminimas“, – kalbėjo ambasadorė ir dėkojo už gražią iniciatyvą valdovo atminimą įamžinti biustu.
Varėnos rajono savivaldybės meras Algis Kašėta pabrėžė, kad ši diena labai svarbi ne tik Merkinei, bet ir visai Lietuvai. Už puikią idėją biustu įamžinti valdovo Vladislovo Vazos IV atminimą jis dėkojo idėjos autoriams, skulptoriui, rėmėjams bei visai idėją įgyvendinusiai komandai. „Šis biustas – vienas svarbesnių istorijos ženklų Merkinėje. Čia gyvenantiems žmonėms, ypač jaunimui, linkiu originalių idėjų, geros talkos. Merkinė kažkada kartu su Lietuvos Didžiąja Kunigaikštyste sunyko, linkiu, kad su Lietuvos atgimimu ji atgimtų“, – kalbėjo meras A. Kašėta.
Prasmingai biusto atidengimo fone nuskambėjo Merkinės Vinco Krėvės gimnazijos mokytojos Ritos Černiauskienės perskaitytas eilėraštis „Daina apie karaliaus mirtį Merkinėje“.
Maždaug septyniasdešimties kilogramų bronzinį biustą sukūręs bei tądien Merkinėje savo kūrybinių darbų parodą atidaręs jaunas skulptorius Dalius Drėgva prisipažino didžiuojąsis, jog jam teko ypatinga garbė kurti tokios reikšmingos asmenybės atminimo ženklą. Kurdamas jį, rėmėsi karaliaus amžininkų sukurtais jo portretais, nevengė barokinių elementų. Nors procesas nebuvo lengvas, menininko manymu, biustą pavyko sukurti labai panašų į valdovą. Idėja sukurti atminimo ženklą Vladislovui Vazai jam gimė prieš pusantrų metų kartu muziejaus moksliniu darbuotoju Žygimantu Buržinsku. Lėšas biustui aukojo Merkinės bendruomenė ir kiti geros valios žmonės. Renginio metu visiems jiems buvo padėkota. Renginio dalyviai taip pat galėjo pasigrožėti autentiška muziejuje eksponuojama Vazos lovos, kurioje jis mirė, baldakimo detale. Ji iš Lietuvos nacionalinio muziejaus paskolinta mėnesiui laiko.
Kurį laiką Vladislovo Vazos biustas „reziduos“ muziejuje. Čia galima įsigyti keramiko Algimanto Kazlausko sukurtų medalių su Vladislovo Vazos atvaizdu. Na, o kai bus atnaujinta centrinė miestelio aikštė, biustą numatoma perkelti įrengtame skvere šalia jos bei namo, kuriame valdovas lankydavosi.
Kas gi šią istorinę asmenybę sieja su Merkinės miesteliu? Istoriniai šaltiniai byloja, kad Vladislovas Vaza su Merkine susijęs tiek pat, kiek ir su Lietuva. Jis Merkinei jautė ypatingus sentimentus, atvykęs čia praleisdavo savaites ir net mėnesius, o vykti į Vilnių ne visada ir noro turėdavo. Nenuostabu, nes čia valdovas buvo apgyvendinęs savo didžiąją meilę Jadvygą Lužkovską, čia augo jo nesantuokinis sūnus Vladislovas Konstantinas. Tai liudija, jog meilei
Manoma, kad Merkinės bažnyčia buvo pirmoji karaliaus pašarvojimo vieta, čia prasidėjo pirmoji gedulingos procesijos dalis. Iš Merkinės senuoju jogailaičių keliu Vladislovo Vazos kūnas buvo išvežtas į Lenkiją ir dabar ilsisi Krokuvoje, Vavelio rūmuose, o širdis – Vilniuje.
Biustas bus vienas iš pagrindinių objektų, kuris trauks turistus į Merkinę ir primins jiems, jog Merkinė praeityje buvo klestintis miestas. Juk kadais jame skambėjo keturių bažnyčių ir cerkvės varpai, miesto rotušėje posėdžiavo magistratas, dviejuose vienuolynuose vienuoliai mokė lotynų kalbos, poetikos ir retorikos, o rūmų menėse šoko gražiausios Europos moterys.
Miestelio centre esančiame viename seniausių išlikusių istorinių Merkinės pastatų – Vazos name – lankėsi ne tik karalius Vladislovas IV Vaza, bet Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikais apsistodavo didikai ir karaliai – Vytautas Didysis ir Jogaila, Švedijos karalius Karolis XII-asis, Rusijos caras Petras I-asis ir kiti. Su Vladislovo Vazos vardu susijusi ir vaizdingoje vietoje šalia piliakalnio stovinti buvusi dvarvietė.
Norisi tikėti, jog miestelio gyventojai, išnaudodami unikalų Merkinės istorinį kontekstą, ir toliau kurs bei įgyvendins gražias idėja ir Merkinė vėl suklestės.