Regis, dabar nieko nebestebina kariškės moterys, matome jų ir Ukrainos, kovojančios su Rusijos armija, kareivių gretose. Tačiau kada tai tapo norma? Turbūt visi esame girdėję apie Emiliją Pliaterytę ir jos žygdarbius per 1830–1831 metų sukilimą, o ką žinome apie moteris, dalyvavusias 1863–1864 m. sukilime?
Kaip teigia dr. Olga Mastianica, ši tema mažai nagrinėta, nors ji leidžia atskleisti 1863–1864 m. sukilimo dalyvių komunikavimo tinklus, įvertinti šeimos svarbą patriotizmo ir istorinio sąmoningumo ugdymo procese, bajorės vietą dvaro ekonominėje sanklodoje.
Per pirmąją paskaitą klausytojai nusikels būtent į šio sukilimo metus ir sužinos, ar Vilniuje veikė „moterų komitetai“, jei taip – kokias funkcijas jie atlikdavo. Kodėl skiriasi vyrų ir moterų istorinė atmintis apie 1863–1864 m. sukilimo įvykius? Ar sukilimo malšintojams moterys (tiek dalyvavusios sukilime, tiek tyliu protestu reiškusios savo protestą prieš carinę valdžią) buvo tokios pačios nusikaltėlės kaip ir imperijai pasipriešinę vyrai? Pasirodo, į šią veiklą įsitraukė platus moterų vilniečių būrys pradedant nuo valstybės tarnautojų, fotografų, dailininkų žmonų, privačių mergaičių pensionų savininkių, guvernančių ir vienuolių. Tad ar istorikai gali kalbėti apie moterų inteligenčių politinės sąmonės brandą, jų puoselėjamas patriotines nuostatas ir suvokimą, kad lūžinių įvykių akivaizdoje negalima likti nuošalyje?
Jei istorikai prakalbina kontekstą, tai muziejininkai – vertybę, tad Lietuvos nacionalinio muziejaus atstovė Virginija Semėnaitė pristatys sukilėlių pagamintus žiedus iš plaukų.
Artėjant ilgiems ir niūriems rudens bei žiemos vakarams šios istorijos paskaitos – tikras išsigelbėjimas. Sužinosite ne tik apie 1863–1864 m. sukilimo moteris, bet ir apie Vilniaus gyvūnus, kokiais arkliais vilniečiai jodinėjo, kokius laikė šunis, sužinosite, ar tikrai Vilnius yra baroko epochos miestas, apie pirmuosius Vilniaus televizijos studijos muzikinius klipus, paties miesto rekonstrukciją sovietmečiu, apie 1817–1822 m. Vilniuje veikusią slaptą švietėjišką intelektualų draugiją ir net apie XVIII amžiaus miesto elgetas...
Paskaitų ciklas skirtas artėjančiam Vilniaus jubiliejui. Jį planuojama tęsti tiek, kiek trunka pagrindinės bakalauro studijos Lietuvoje – ketverius metus, ir taip pasitikti 700-ąjį sostinės gimtadienį.
Pirmoji ciklo „Vilnietės 1863–1864 m. sukilime: patirtys ir atmintys“ paskaita – spalio 6 d. 18 val. Lietuvos nacionalinio muziejaus salėje, Arsenalo g. 3, ir tiesiogiai portale 15min, Lietuvos nacionalinio muziejaus „Youtube“ bei „Facebook“ paskyrose.
Visų paskaitų tvarkaraštis:
- Spalio 6 d. – dr. Olga Mastianica „Vilnietės 1863–1864 m. sukilime: patirtys ir atmintys“
- Spalio 20 d. – Vaiva Kubeckienė „Vilniaus universiteto observatorijos Čiurlionio gatvėje kūrimas – strateginis žingsnis ar nepamatuotas eksperimentas?“
- Lapkričio 3 d. – dr. Giedrė Piličiauskienė „Gyvūnai Vilniuje: maistas, transportas, pramoga. Sostinės ypatumai“
- Lapkričio 17 d. – dr. Salvijus Kulevičius „Kaip Vilnius rūbą keitė: apie gotikinio miesto atradimus sovietmečiu“
- Gruodžio 1 d. – Tomas Vaitelė „Senieji Vilniaus stogai“ televizijos ekrane: pirmieji muzikiniai klipai, paslėptas senamiestis ir kiti sovietmečio televizijos paradoksai“
- Sausio 26 d. – dr. Darius Baronas „Gedimino laiškai – Vilniaus gimimo liudijimas“
- Vasario 9 d. – dr. Antanas Petrilionis „Vilnius – miestas apgultyje XIV–XV a.“
- Vasario 23 d. – dr. Martynas Jakulis „Rasta prie pono Flemingo rūmų“: pamestinukai Vilniuje XVIII a.“
- Kovo 9 d. – Rugilė Rožėnė „Griauti negalima palikti. Vilniaus miesto rekonstrukcija sovietmečiu“
- Kovo 23 d. – dr. Žygintas Būčys „Vilniaus nenaudėliai: XIX a. pradžios ir XX a. pradžios miestiečio intelektualinė laikysena“
- Balandžio 6 d. – Barbara Stankevič „Vilnija – daugiatapatybinis Lietuvos istorijos fenomenas“
- Balandžio 20 d. – Rūta Miškinytė „Vilniaus elgetos portretas XVIII amžiuje“
